Viena iš aktualių Kauno miesto ir rajono teritorijų apjungimo temų – mokesčių skirtumai. Ir nors miesto komunikacijoje teigiama, kad mokesčiai rajono gyventojams po sujungimo su Kaunu nedidėtų, ekspertų teigimu, ilgainiui jie turėtų būti suvienodinti. Į klausimus apie Kauno miesto ir rajono mokesčių skirtumus atsako Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Juditos Stankienės atsakymai.
Verslo liudijimų įkainiai
Lyginant miesto ir rajono gyventojų mokamus mokesčius, itin dideli skirtumai išryškėja tarp vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus. „Tačiau jų įkainius tvirtina vietos savivalda, o jų kainas lemia keletas veiksnių – tai veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstuose atsakymuose į klausimus aiškina Kauno AVMI J. Stankienė.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ prašymu, Kauno AVMI palygino dviems populiarioms veiklos rūšims taikomus įkainius mieste ir rajone, kai asmuo dirba pagal Verslo liudijimą – tai „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla“ bei „Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai“. Pateiktose lentelėse matyti, kad galintieji teikti kirpimo ir kosmetologijos paslaugas tik Kaune moka 400 eurų, tuo tarpu Kauno rajone – beveik 10 kartų mažiau – tik 35 eurus. Ženkliais skiriasi ir pagal veiklos liudijimus statybose dirbančių gyventojų mokami mokesčiai – mieste jie moka 520 eurų, rajone – 35.
Platesnė informaciją apie verslo liudijimų tarifus galite rasti čia.
Išvada: Prijungus rajono teritorijas prie miesto dėl mokesčių Kauno savivaldybės teritorijoje suvienodinimo turėtų spręsti miesto taryba, šiuo metu žadama, kad mokesčiai nebūtų keičiami.
Nekilnojamojo turto mokestis
Dėl didesnių mokesčių mieste galėtų sunerimti komercinės paskirties turto savininkai, nes NT mieste taikomas mokestis nuo mokesčio rajone gali skirti kelis kartus. „Nekilnojamojo turto mokestis apima mokestį, taikomą tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties NT. Mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos, o šis mokestis gali siekti nuo 0,3 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės“, – teigia Kauno AVMI J. Stankienė.
Gyventojams priklausantis komercinės paskirties NT apmokestinamas neatsižvelgiant į mokestinę vertę ir į tai, ar jis yra naudojamas ekonominei veiklai, ar ne. Pažymėtina, kad NT mokesčiui taikomos ir tam tikros lengvatos. Pavyzdžiui, šiuo mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas uždirbti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai. Taip pat mokestis netaikomas fiziniams asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą, jei NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, neapmokestinamas ir NT, esantis kapinių teritorijoje.
Daugiau informacijos apie NT mokesčio tarifų nustatymą, taikomas lengvatas ir išimtis galima rasti čia
Išvada: NT mokesčių tarifo keitimas prijungtų teritorijų gyventojams ir verslo subjektams priklausys nuo savivaldybės, kurios teritorijoje jų turtas bus registruotas, sprendimo.
Žemės mokesčio skirtumai
„Žemės mokesčio tarifus taip pat nustato vietos savivaldybės, o tarifas gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės“, – patvirtina J. Stankienė. Pasak jos, Kauno m. sav. patvirtinti tarifai skiriasi nuo Kauno r. sav. galiojančių žemės mokesčio tarifų.
Paanalizavus savivaldybių tarybų sprendimais 2019 metams patvirtinus žemės mokesčius, jei juos būtų planuojama suvienodinti, šiek tiek išloštų prijungiamų rajono teritorijų gyventojai, nes, pavyzdžiui, dirbamos žemės mokesčiai rajone yra didesni. Už žemės ūkio paskirties žemę rajone tenka mokėti 0,5 proc. arba 0,9 proc. nuo žems vertės, mieste – tik 0,07 proc.
„Žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas 0,5 arba 0,9, taikymas priklauso nuo verčių zonos. Verčių zonas nustato Registrų centras. Tose zonose, kurios yra arčiau miesto – tarifas yra mažesnis, kadangi žemės vertė didesnė, o toliau nutolusiose žemės mokesčio tarifas didesnis, nes pigesnė žemė. Rengiant sprendimą buvo daryta analizė, kad žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei būtų panašaus dydžio visame Kauno rajone, todėl ir taikomi skirtingi tarifai“, – skirtinagą dirbamos žemės apmokesdinimo sistemą paaiškino Kauno raj. savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dalia Kupratienė.
Kiek kitokia situacija mieste ir rajone su žemės mokesčiais už žemę, kurios paskirtis – gyvenamoji. Gyvenamajai paskirčiai skirta žemė Kaune yra brangesnė nei rajone: gyvenamųjų teritorijų gyventojai rajone moka 0,19 proc., mieste – 0,25 proc.
Abiejų savivaldybių patvirtintus tarifus galite rasti čia.
Išvada: Kadangi žemės mokesčių dydį nustato savivaldybės tarybos, sprendimas dėl naujų žemės mokesčio tarifų nustatymo priklausys nuo savivaldybės valios.
Miestas nustatys mokesčių zonas
Ankstesniame pasisakyme Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad „tiek žemės, tiek nekilnojamojo turto, tiek ir kiti mokesčiai gali būti zonuojami ir toje rajono dalyje, kuri įtraukta į šią iniciatyvą, jie išliks tokie pat, kokie yra šiuo metu“. Kaip teigiamam miesto savivaldybės atsiųstuose platesniuose komentaruose, zonų nustatymas miesto teritorijoje bus įvestas tam, kad „kuo toliau nuo miesto centro gyvenantys gyventojai galėtų mokėti mažesnius mokesčius nei tie, kurių nekilnojamasis turtas yra centre ar netoli jo“.
garliava.lt informacija
