Lietuvos gaisrinės saugos asociacija (toliau LGSA) parengė oficialų raštą, kuriame nepritaria savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prijungimui prie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Vidaus reikalų ministerija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (toliau PAGD) parengė įsakymo projektą „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonės Nr. 07-012-10-08-04 „Padidinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą“ aprašo patvirtinimo“. Minėtame projekte numatoma atsisakyti dviejų lygių priešgaisrinės saugos sistemos, prijungiant savivaldybių priešgaisrines tarnybas prie PAGD.
Asociacija parengtame rašte prieštarauja ,,pažangos“ projektui, kurį adresuoja Vidaus reikalų ministerijai (toliau VRM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijai (toliau LSA). Pasak LGSA, šalies priešgaisrinė gelbėjimo sistema neveiks efektyviai, jei bus atsisakyta savivaldybių priešgaisrinių tarnybų. ,,Savivaldybės priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos bei jų veikla kaimiškose vietovėse turėtų išlikti ir tapti bendruomenės traukos centru, kaip yra įsivysčiusiose kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbas turėtų būti plėtojamas. Šios pajėgos ir taip dalyvauja visuose gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbuose, nors nuolatos yra pabrėžiama, kad dalyvaujama tik gaisrų gesinimo veikloje. Tinkamai parengus ir suderinus teisinę bazę, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turėtų būti aprūpinamos visa šiuolaikine gelbėjimo technika, įranga bei priemonėmis. Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turėtų maksimaliai suteikti visą reikiamą ir įvairiapusę pagalbą gyventojams bei institucijoms. Minėtos tarnybos turi tapti pilnaverčiais civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalyviais.“ – sakė LGSA vadovas Vytas Kaziliūnas
Asociacijos rašte akcentuojama, jog tiek Valstybinio audito ataskaitoje, tiek LR Seimo Audito komiteto 2021-04-21 ir 2021-04-28 posėdžių medžiagoje bei 2021-05-05 sprendime konstatuoti PAGD veiklos trūkumai. Lyg to būtų maža, 2023 m. lyginant su 2022 m., stipriai išaugo žuvusių gaisruose skaičius. Dar blogiau, kad tarp žuvusių gaisruose buvo ir vaikų.
Kaip rodo Valstybinio audito ataskaita, savivaldybių priešgaisrinės pajėgos daugelyje sričių pranoksta PAGD pajėgas: tiek įsisavindamos lėšas, komplektuodamos techniką ir jos įrangą bei pagal turimą jų kiekį, tiek modernizuodamos statinius ir pagal gelbėjimo darbų skaičių. Būtina paminėti, kad be valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių priešgaisrinei funkcijai atlikti, savivaldybės kasmet savo lėšomis papildomai prisideda prie priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimo, skirdamos tam bendrai apie 10 mln. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. ,,PAGD sistemingai ir nuosekliai menkina savivaldybių priešgaisrinių pajėgų statusą, siekdamas šias efektyviai ir veiksmingai funkcionuojančias pajėgas prisijungti prie valstybinio tinklo ir taip pagerinti Valstybinio audito gana smarkiai sukritikuotą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Todėl LGSA ragina nepritarti savivaldybių priešgaisrinių pajėgų prijungimui prie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tinklo. Atvirkščiai, siūlome kitą modelį – stiprinti šiuo metu gerai funkcionuojantį savivaldybių priešgaisrinių pajėgų tinklą, o ne jį sunaikinti, prijungiant prie neveiksmingo ir Valstybės audito kritikuojamo PAGD“ – teigė LGSA vadovas Vytas Kaziliūnas
Rašte teigiama, kad savivaldybių gaisrinių pastatų būklė gerinama sparčiau nei PAGD. Per pastaruosius 5-7 metus PAGD atnaujino tik kelias gaisrines. Tačiau, daugelio kitų komandų gaisrinių pastatai nėra remontuojami, todėl ugniagesiai gelbėtojai turi dirbti avarinės būklės ir higienos reikalavimų neatitinkančiuose pastatuose. Pavyzdžiui, Lentvario komanda turi dirbti daugiau nei septynerius metus neremontuotame pastate, kurio stogas yra sugriuvęs dėl nepriežiūros, nors lėšos ir sklypas naujos gaisrinės statyboms buvo skirtos prieš kelis metus. „Skirtingai nei PAGD, savivaldybės per atitinkamą laikotarpį suremontavo Pakruojo, Šilalės, Kretingos, Lazdijų, Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Jonavos, Elektrėnų ir kitų rajono savivaldybių priešgaisrinių komandų pastatus.“ – sakė LGSA vadovas.
Audito ataskaitoje pastebima, kad savivaldybių priešgaisrinės pajėgos dažniausiai atvyksta į nelaimės vietą pirmos, ypač kaimiškose ir kitose gyvenamosiose vietovėse. „Asociacija nepritaria Vidaus reikalų ministerijos pažangos priemonei, kuria siekiama centralizuoti priešgaisrinės gelbėjimo sistemos pajėgas. Projektas kelia grėsmę visuomenės saugumui, pasitikėjimui valstybe ir valdžios institucijomis bei demokratiniam, vakarietiškam valdymo modeliui. Negalime leisti, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos būtų sunaikintos, o žmonės, gyvenantys regionuose ar atokesniuose kaimo vietovėse, nesulauktų laiku pagalbos. Tik išsaugodami ir stiprindami savivaldybių ugniagesių komandas galėsime užtikrinti, kad žmonės, gyvenantys Lietuvos regionuose, jausis saugūs“ – teigė LGSA vadovas Vytas Kaziliūnas.
