Rekordine infliacija Europos Sąjungoje pasižyminti, brangia šalimi tampanti Lietuva svarsto – kaip ir kada apmokestinti visą nekilonjamąjį turtą? Iš banko į prezidentūrą atėjęs prezidentas Gitanas Nausėda siūlo truputį patempti laiką, o jo buvęs kolega ragina be atodairos stverti žmonių pinigus į biudžetą kuo greičiau.
G. Nausėda: NT mokestis turi būti mokesčių reformos dalis
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė teigiamai vertinąs sumanymą, kad visos pajamos iš planuojamo naujo modelio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tektų savivaldybėms. Tačiau jis teigia, kad mokestis turi būti mokesčių reformos dalis ir ragina valdančiuosius jos imtis.
„Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo. Kviesčiau valdančiuosius imtis mokesčių reformos iš esmės“, – pranešime teigė G. Nausėda.
Be kita ko, jis akcentavo, kad NT mokesčio svarstymas neturėtų būti stabdantis veiksnys priimant sprendimą Seime dėl konstitucinio įstatymo.
Pernai prezidentas inicijavo pataisas dėl konstitucinio fiskalinę drausmę reglamentuojančio įstatymo pakeitimo, kuris Seimui pateiktas 2021 metų gruodį. Vėliau Finansų ministerija pateikė savo projektą, kuriuo siūlė leisti savivaldybėms skolintis kartu su ES ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
„Vyriausybė pagaliau grįžo nuo sunkiai įgyvendinamų pasvarstymų prie realybės sprendžiant žmonių regionuose problemas. Džiugu, kad pavyko pakeisti jos požiūrį į regioninę ekonomiką. Čia didelę įtaką padarė 2020-aisiais pasirašytas memorandumas dėl savivaldos savarankiškumo. Savivaldos balsas, be jokios abejonės, bus labai svarbus diskutuojant dėl galutinių įstatymo pataisos formuluočių“, – pažymėjo prezidentas.
Bankininkas nekantriai trypčioja
Bankų sektorius be naujo pinigų iš gyventojų paėmimo negali ramiai miegoti. Naujas Finansų ministerijos siūlomas NT mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, visuotinis NT mokestis, kuris taptų vienu savivaldybių pajamų šaltinių, yra „seniai vilkinta reforma“.
„Pats principas, kad nekilnojamo turto mokestis tampa visuotinis, ir tai gali tapti viena iš pagrindinių savivaldybės biudžeto pajamų, yra tikrai seniai vilkinta reforma“, – pirmadienį diskusijoje „Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketas: galimybės ir rizikos“ Vilniuje teigė N. Mačiulis.
„Jeigu man ją reikėtų dabar sukritikuoti, man kiltų pagrindinis klausimas, kodėl 2025-aisiais metais? Ar tikrai tiek daug laiko reikia pasiruošti, svarstyti, turint galvoje, kad tai nėra dideli mokesčių tarifai, kurie sukurtų dideles finansines problemas. Sunku apskritai būtų identifikuoti asmenų socialines grupes, kurie negalėtų sumokėti vienuolikos ar penkiolikos eurų per metus“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau N. Mačiuliui to maža – jis nori, kad niekur NT mokesčiai nebūtų per maži.
Finansų ministerijos siūlomą NT mokestį N. Mačiulis įvertino teigiamai, tačiau, pasak jo, būtinos centrinės valdžios gairės, ribojančios savivaldybių galimybes numatyti išimtis ar piktnaudžiauti.
„Teigiamai vertinu tą nekilnojamo turto mokesčio reformą. Pagrindinis jos privalumas yra tai, kad potencialiai padidina savivaldybių biudžetų pajamas. Kol kas tik sakyčiau „potencialiai“, nes dabartinėje formoje tarifai yra simboliniai ir, aišku, savivaldybėms lieka didžiulis spektras nustatyti labai mažą tarifą ar numatyti išimtis. Kai yra išimtys, visą laiką užsidega raudona šviesa, kad gali atsirasti daug erdvės piktnaudžiavimui“, – teigė N. Mačiulis.
„Norisi, kad būtų kažkokios nacionalinės gairės, kurios visiškai neatrištų rankų savivaldybėms“, – pridūrė jis. (BNS 2022-06-06).
***
Finansų ministrė (Kaune, Panemunėje išrinkta į Seimą) Gintarė Skaistė yra pareiškusi, kad „tipinis Lietuvos gyventojas dar turi pinigų dideliems pirkiniams“, o jos viceministrė Rūta Bliškytė ragino opoziciją ir visus abejojančius „nekrūpčioti“ dėl to, kad kai kam toks mokestis gali pasirodyti perteklinis.
Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai NT mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.
Pagal ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.
