Norėjome – kaip geriau, išėjo – kaip visada. Pakiliai paleidome traukinį „Vilnius – Ryga“. Iš pradžių bilietai buvo iššluoti, po to džiugi euforija praėjo. Laiko lenktynėse laimėjo automobilis, sulaukiame vis daugiau nepatenkintų keleivių pašaipų – „Super – duper ekspresas“ testoja Kaišiadoryse, Šiauliuose, Joniškyje ir Jelgavoje, o važiuoja kaip ikikariniais laikais, tik tų laikų serviso teks dar 100 metų palaukti.
Kauniečiams rekomenduojama patogiai pasivažinėti iki Kaišiadorių, kėdainiečiams – iki Šiaulių ir ten gaudyti neapsakomu XIX amžiaus greičiu pūškuojantį „ekspresą“, kuriam 5 minutėms sustoti Jonavoje ar Radviliškyje – per didėlė prabanga.
„Šiuo metu nauji sustojimai Vilnius–Ryga–Vilnius maršrute nėra planuojami, nes šis maršrutas buvo projektuojamas siekiant keleiviams pasiūlyti tiesioginį ir greičiausią susisiekimą tarp Vilniaus, Šiaulių ir Rygos, o kiekvienas sustojimas kelionę prailgintų 4–5 minutėmis“, – sako geležinkeliečiai. Galbūt nesvarstoma, kiek potencialių keleivių galėtų laukti daug didesniuose miestuose, maršrutas vis tiek dotuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Einant laikui traukinio sustojimų tikrai galėtų daugėti, o ir pats maršrutas galėtų kiek pasikeisti, galėtų ir savivaldybės finansiškai prisidėti,“ – svarsto geležinkeliečiai.
Mūsų, Seimo ekonomikos komiteto narių, LTG atstovų argumentai ir paaiškinimai, kodėl traukinys aplenkia Kauną, Kėdainius, Jonavą ar Radviliškį neįtikino. Artimiausiame komiteto posėdyje svarstysime klausimą – ar verta vaikytis tą traukinį, nes visagalis Google suvedus paiešką „Traukinys Vilnius Ryga“ vis tiek pirma rodo autobusų reklamą.
Verta prisiminti ir truputį istorijos.
1896 m. iš Paryžiaus į Sankt Peterburgą pajudėjo išvažiavo pirmas Nord–Express traukinys. Kelionė užtrukdavo nepilnas 52 valandas. 1914 m. Nord–Express du kartus per savaitę važiavo iš Paryžiaus per Briuselį, Kelną, Hanoverį, Berlyną, Elbingą, Karaliaučių, Eitkūnus, Kauną, Vilnių ir Daugpilį pasiekdavo Sankt Peterburgą bei Rygą. Į ją važiuodavo ir tiesioginio susisiekimo traukinys.
Bėgių kelias Europoje ir Rusijoje buvo skirtingas, todėl keleiviai iš Peterburgo, Eitkūnuose persėsdavo. Iš Paryžiaus išvaizdžiais rudais Nord–Express vagonais atvykę keleiviai, po muitinės procedūrų į rusišką traukinį perlipdavo Virbalio geležinkelio stotyje. Kelionė nebuvo pigi – bilietas Virbalis – Sankt Peterburgas 1905 m. kainavo 10 rublių.
1929–1933 m. tiesioginio susisiekimo vagoną iš Ostendės per Kauną į Rygą prikabindavo Briuselyje. Virbalyje Lietuvos geležinkeliai perimdavo šiuos vagonus, papildomai prikabindavo restoraną ir greituoju traukiniu ir per Kauną ir važiuodavo iki Joniškio. Čia Latvijos geležinkeliai juos jungdavo prie traukinio, vykstančio į Rygą. Nuo Rygos iki Berlyno toks traukinys užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes.
1927 m. kelionėms į Baltijos valstybių sostines buvo nupirkti patogūs miegamieji vagonai, važinėję maršrutu Paryžius–Berlynas–Kaunas–Ryga. Škodos gamykloje 1939 m. buvo nupirkti specialiai Lietuvai suprojektuoti ir pagaminti lokomotyvai Gp. Projektinį 130 km/h greitį ribojo tuometinės geležinkelių naudojimo taisyklės ir didelio svorio ašinių apkrovų eksploatacija.
Išlikęs tik vienas garvežio Gp egzempliorius – kaip firmos „Škoda“ 1000–tasis pagamintas lokomotyvas saugomas Bratislavos geležinkelių muziejuje Slovakijoje.
Sovietiniais laikais, vidurnaktį sėdę į traukinį Kaune, pamiegoję ir jėgų sukaupę, Rygą pasiekdavome ankstyvą rytą.
Kazys Starkevičius yra Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, atstovauja Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Į Seimą išrinktas Kaune, Petrašiūnų-Girčiupio apygardoje.
