Naudotų automobilių pirkėjai Lietuvoje vis rečiau suka į turgų, dažniau norimo keturračio ieško specializuotuose salonuose. O tokių salonų, kurie teikia naudotų automobilių pardavimo paslaugas pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau. Pirkėjai tikisi, kad tokiose vietose mažesnė tikimybė įsigyti automobilius su defektais. Tačiau pasirodo, kad budrumo prarasti nederėtų.
Pigus ir puikus automobilis, savaitgaliais važinėtas į bažnyčią – jau sparnuota fraze ar truputėl nuvalkiotu anekdotu virtusi automobilių prekeivių dainelė, kuri daugybę metų iliustruodavo atskirtį tarp lūkesčių ir realybės perkant naudotą automobilį turguje. Tiesa, tendencijos bėgant metams keičiasi – automobilių parkas jaunėja, automobiliai brangsta, o pirkėjai plačiau atverdami piniginę tikisi nepriekaištingos techninės būklės. O jei aptinka paslėptus defektus – vis dažniau gina savo teises visomis įstatymų numatytomis priemonėmis.
Didžiuosiuose automobilių turguose dalis pardavėjų klientams neretai dumdavo akis. Žinome galybę istorijų apie automobilius su paslėptais defektais, jie parduodami pagal vadinamąjį „kauferį“, t.y. vokišką pirkimo–pardavimo sutartį. Gaudavosi taip, kad žmonės nusipirkdavo katę maišę, o pardavėjo kaip ir nėra. Todėl rinkoje atsirado naujos tendencijos, kai naudotus automobilius pardavinėja savo reputaciją auginančios įmonės, kurios savo parduodamiems automobiliams neretai suteikia net šiokią tokią garantiją. Tačiau budrumas reikalingas visuomet.
Salonas paliko solidžios įmonės įspūdį
Įmonės savininkas iš Kauno apskrities Romutis dar užpernai gruodį nusprendė atnaujinti savo bendrovės automobilių parką. Jam reikėjo reprezentatyvaus, bet akies nerėžiančio sedano. Įvertinęs savo įmonės poreikius verslininkas tuomet nusprendė, kad pirks naudotą, tačiau kiek tik įmanoma tvarkingesnį automobilį. Taigi, prasidėjo automobilio paieškos.
“Viename internetiniame portale pastebėjau patikusį automobilį. Tai buvo “Volvo S60” sedanas. Ganėtinai padorios komplektacijos, galingas, bet neiššaukiantis. Tiesa, gamybos metai buvo 2017, tačiau vizualiai automobilis atrodė tikrai gerai. Tad susisiekiau skelbime nurodytu kontaktu su vadybininku, sutarėme dėl automobilio apžiūros. Atvykau pas pardavėjus, atkreipiau dėmesį, kad tai buvo ne kokia nors aikštelė, o solidžiai atrodantis automobilių pardavimo salonas viename iš naujųjų verslo rajonų Vilniaus pakraštyje. Jų salone buvo nemažai ir kitų automobilių, net ir brangių bei išskirtinių. Tad pardavėjai man paliko patikimo verslo įspūdį. Tuomet apžiūrėjome mano pasirinktą “Volvo”, aš vizualiai nieko blogo nepastebėjau. Juo labiau, kad pardavėjas akcentavo, kad automobilis tvarkingas, jame nėra jokių paslėptų defektų. Tad pardavėjo taip patikintas sumokėjau 1000 EUR rezervacijos mokestį ir pradėjau išperkamos nuomos procedūras.” – taip istorijos pradžią mums pasakojo naudotą “Volvo” savo įmonei nupirkęs Romutis.
Kai išperkamosios nuomos bendrovė pardavėjui pervedė pinigus, vyriškis gavo “Volvo S60” raktelius. Tačiau jau pirmą savaitę džiaugsmą pakeitė nerimas dėl automobilio būklės. Prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti įspėjamosios lemputės primygtinai rekomenduojančios apsilankyti remonto dirbtuvėse. Gal tai kažkokios smulkmenos? Kelis apsilankymus remonto dirbtuvėse apmokėjo pardavėjas. Tačiau bėdos nesibaigė – automobilio elektronika streikavo toliau, ilgametę vairavimo patirtį turintys vyriškis jautė ir kažkokią iš priekio sklindančią vibraciją, ir neužtikrintą automobilio “stovėseną” kelyje, o automobilio pardavėjas daugiau jau nėjo į kalbas.
Pasijuto skaudžiai apsigavęs
Vyras suprato, kad pasitikėdamas automobilio pardavėjais jis skaudžiai suklydo. Tačiau nenuleido rankų ir kreipėsi į savo advokatą.
“Man kilo klausimas: ar galima ką nors padaryti, jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės. Pasirodo, kad galima. Nes, pasak teisininkų, toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Paprastai sakant, pardavėjas privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Todėl, jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi, o jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais/defektais. Todėl tikiu, kad gražinsiu automobilį pardavėjui. Tiesa, nuostolių turėsiu. Turėsiu susimokėti teisininkams, taipogi sumokėsi savotišką sėkmės mokestį įmonei, kuri užžsiims tokio tipo pretenzijų pardavėjams rengimu bei klientų atstovavimu teismuose ar vykdant derybas. Na, bet kuriuo atveju čia susimokėsiu už savo naivumą.” – sakė “Volvo S60” gražinti nesąžiningam pardavėjui užsibrėžęs verslininkas.
“O aš panašių istorijų esu girdėjęs tikrai ne vieną, ir ne vieną tokį automobilį remontavęs. Ir nebūtinai tokie defektuoti automobiliai turi būti pirkti turguje. Turgaus prekeiviai pastaraisiais metais keitė įpročius. Tie, kas veždavo automobilius tralais dabar patys turi savo aikšteles, o kartais ir gražų biurą su stiklo vitrinomis. Ar atkreipėte dėmesį, kiek dabar atsirado visokių nedidelių automobilių salonų su gražiomis iškabomis ir įmantriais pavadinimais? Iš kur jie atsirado? Nemenka jų dalis – tai tų pačių buvusių “turginių” įmonės. Taip, jie prisitaikė prie naujų rinkos tendencijų, bet patikėkite – bjaurių įpročių atsikratyti daliai nesąžiningų prekeivių yra gerokai sunkiau, nei įsikurti biure už gražios stiklinės vitrinos normaliame verslo rajone.Tad automobilių su paslėptais defektais pasitaiko vis dar neretai. Žinoma, dabar pirkėjus gina įstatymai. Yra net ir įmonių, kurios už kuklų procentą užsiima ginti pirkėjų interesus teisiniuose ginčuose.” – situaciją naudotų automobilių rinkoje apibūdino mus konsultavęs automobilių diagnostikos dirbtuvių šeimininkas, inžinierius Žydrūnas Janušauskas.
Specialistų pagalbos ieškojo “Volvo” su paslėptais defektais įsigijęs verslininkas. Jo advokatas jam rekomendavo įmonę, kuri verčiasi tarpininkavimu, kai kyla ginčas tarp automobilio pirkėjo ir pardavėjo. Pasirodo, tokių įmonių Lietuvoje tikrai ne dvi ar trys.
Nuo ekspertizės iki teismo sprendimo
Nusivylęs “Volvo S60” šeimininkas jau turėjo vienų autorizuotų remonto dirbtuvių išvadą, kad iš pavarų dėžės girdisi pašalinis garsas ir ją reikia remontuoti. Netrukus jis pasirašė sutarti su įmone, kuri užsiėmė atstovauti jo interesus. Pirmas darbas rengiant pretenziją pardavėjui buvo išsamios automobilio patikros, praktiškai ekspertizės atlikimas.
“Aš nuvariau savo “Volvo” į diagnostikos centrą, kurį automobilį nuodugniai patikrino. Mane nustebino, kaip nuodugniai atliekama ši patikra, matomai ruošiama medžiaga būsimiems teisminiams ginčams. Nes kiekvienas patikros žingsnis yra dokumentuojamas fotografuojant ir filmuojant procesą. Taigi, buvo nustatyti paslėpti defektai, kuriuos vėliau pridėjau prie pretenzijos. Yra reikalų ir su geometrija, ir su technine dalimi. Įsivaizduokite, kad net priekinis porėmis, vadinamasis “traversas” laikėsi prisuktas vos puse varžto. Vienu žodžiu, aš to automobilio jau neeksploatuoju. O keisčiausia, kad pardavėjas buvo informuotas apie nustatytus defektus ir nesiėmė jokių veiksmų. tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Na, gaila, kad pasirinko pasyvią poziciją. ” – taip situaciją apibūdino automobilį su paslėptais defektais gražinti pasiryžęs vyras.
“Žinau, kad pardavėjai visokius defektus neretai nurašo automobilio amžiui ir susidėvėjimui. Neva jie taip nusiplauna rankas dėl parduodamų netvarkingų automobilių. Tačiau automobilio tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, kad ir patiriant dėl to didelius nepatogumus ar papildomas sąnaudas. Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tad pirkėjai, jei užsiima ginti savo interesus, tikrai nelieka prie suskilusios geldos. Žinoma, tokie ginčai irgi kainuoja. Ne tik pinigų, bet ir nervų. Tad visiems patarčiau, kad geriausias apsidraudimas prieš perkant automobilį – jį patikrinti. Varykite jį kur norite – ar į bičiulio remonto dirbtuves, ar į “Regitrą”, bet patikrinkite. Čia nederėtų taupyti, nes nesąžiningų pardavėjų vis dar pasitaiko.” – sako automobilių diagnostikos dirbtuvių šeimininkas, inžinierius Ž. Janušauskas.
