JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos, surengęs pasitarimą su Europos šalių lyderiais dėl pastangų užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą.
„Susitikimas buvo labai, labai geras – visiška vienybė su visais Europos lyderiais“, – žurnalistams sakė J. Bidenas po 1 val. 20 min. trukusį pasitarimą vaizdo ryšiu su Europos ir NATO šalių lyderiais.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) biuras irgi nurodė, kad „lyderiai susitarė dėl tarptautinės vienybės svarbos didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) nurodė, kad „imtis regimo deeskalavimo reikia imtis Rusijai“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Maskva turėtų „brangiai sumokėti“ už „bet kokią tolesnę agresiją“ prieš Ukrainą.
Pokalbyje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos lyderiai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Maskva neplanuoja pulti Ukrainos, tačiau Kremlius pastaruoju metu prie šios šalies sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių. 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir rėmė Rytų Ukrainoje įsitvirtinusius prorusiškus separatistus.
Maskva pareikalavo garantijų, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO ir kad Jungtinės Valstijos suteiktų įvairių kitų nuolaidų mainais į įtampos sumažinimą.
JAV ir NATO atmetė Rusijos reikalavimus ir ragino V. Putiną atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų. Jos perspėjo, kad Rusijos puolimo atveju būtų imtasi itin griežtų ekonominių sankcijų, taip pat būtų sustiprintos Aljanso pajėgos bloko rytinėse šalyse.
Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad JAV daliniuose, turinčiuose apie 8,5 tūkst. karių, buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).
„Visa tai susiję su… mūsų NATO sąjungininkų padrąsinimu, – Vašingtone kalbėjo J. Kirby. – Tai siunčia labai aiškų signalą p. Putinui, kad savo įsipareigojimus NATO vertiname rimtai.“
NATO taip pat nurodė siunčianti į savo rytinį sparną papildomų naikintuvų ir laivų.
Padidėjusi įtampa kurstė nestabilumą pasaulio rinkose. Rusijos pagrindinis vertybinių popierių biržų indeksas nusmuko, o nusmukus rublio kursui šalies centrinis bankas įšaldė užsienio valiutos pirkimą.
Prancūzijos vyriausybė savo ruožtu paskelbė, kad trečiadienį Paryžiuje įvyks susitikimas vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, dalyvaujant Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnams. Per šias derybas bus ieškoma būdų išeiti iš susidariusios aklavietės.
Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) „galvoja, kad tebėra erdvės diplomatijai, kelias į deeskalavimą“, sakė vienas jo padėjėjas ir patvirtino, kad E. Macronas „artimiausiomis dienomis“ pasikalbės su V. Putinu,
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS, Užsienio naujienų skyrius
