Per pastaruosius 5-is metus šalyje jaunimo sumažėjo 15,6 proc. Situacija tokia, kad tokie skaičiai priverčia susimąstyti ir darbo rinkos išteklius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė apžvalgą apie jaunimo įsidarbinimo galimybes Lietuvos miestuose. Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo – Kaune (6,6 proc.)
2019 m. lapkričio 1 d. duomenimis, mūsų šalyje darbo neturi 5,4 proc. jaunimo. Mažiausias jaunimo nedarbas užfiksuotas Skuodo (1,6 proc.) ir Pagėgių (1,8 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Alytaus (8,2 proc.) ir Visagino (7,8 proc.) savivaldybėse. Lengviausiai jauni žmonės darbą randa Rietavo (86,6 proc.), Pakruojo (83,8 proc.), Skuodo (76,3 proc.) ir Vilniaus miesto (75,2 proc.) savivaldybėse.
Remiantis analizės duomenimis, įsidarbina 64 proc. darbo neturinčio jaunimo. Jaunimo prioritetas darbo rinkoje – samdomas darbas pagal neterminuotą darbo sutartį.
Dažniausiai jauni žmonės darbą gauna paslaugų (51,9 proc.) bei pramonės sektoriuose (14,8 proc.). 10 populiariausių profesijų, kuriose įdarbinama daugiausia jaunimo: pagalbinis darbininkas, pardavėjas, eilinis (karinės sausumos pajėgos), nekvalifikuotas apdirbimo pramonės darbininkas, administratorius, padavėjas, krovikas, nekvalifikuotas statybos darbininkas, virėjas, pardavimo vadybininkas.
Įsidarbinimo sėkmei svarbus įgytas išsilavinimas bei papildomos kompetencijos. Apžvalgos duomenimis, lengviau įsidarbina ir į darbo rinką integruojasi aukštąjį išsilavinimą turintis jaunimas, mokantieji bent vieną užsienio kalbą (dažniausiai anglų), mokantys naudotis informacinėmis technologijomis, turintys vairuotojo pažymėjimą. Taip pat konkurencingumą padidina darbų saugos instrukcijų žinojimas, mokėjimas dirbti kasos aparatu, raštvedybos žinios.
Iš didžiųjų šalies miestų daugiausiai darbo neturinčio jaunimo buvo Kaune (6,6 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (3,6 proc.).
2019 m. I–III ketv. lyginant su 2018 m. I–III ketv. jaunimo, turinčio profesiją ar specialybę nedarbas Kauno rajone padidėjo 12,8%. Kalbant apie savivaldybes, kuriose užfiksuoti didžiausi įdarbinamo jaunimo pokyčiai 2019 m. I–III ketv. lyginant su 2018 m. I–III ketv., Kauno rajone įdarbinto jaunimo padidėjo 19,2 proc., o Kauno mieste – 9,3 proc.
