Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad yra tik du realūs būdai iš karo apimtos Ukrainos išvežti grūdus – su tarptautinių institucijų pagalba atblokuoti Ukrainos uostus arba sukurti humanitarinį krovinių gabenimo koridorių per Baltarusiją. Apie karo Ukrainoje, nuo pat jo pradžios, keliamas bado grėsmes kalba ir Jungtinių Tautų Organizacija.
„Jeigu pasaulio bendruomenė gali kalbėti apie maisto trūkumą pasaulyje, nes neįmanoma išvežti Ukrainos grūdų, tai reikia išdrįsti ir atblokuoti uostus (Ukrainos – BNS), kad laivai galėtų išplaukti. Antras variantas – išnaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra – tai būtų grūdų vežimas per Baltarusiją, kas leistų išnaudoti visus Klaipėdos uosto pajėgumus, taip pat Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus. Tam reikėtų tam tikro humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Pasak ministro, pokalbiai dėl tokio koridoriaus vyksta, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos ar Europos Komisija.
„Pokalbiai (dėl koridoriaus – BNS) vyksta, bet tai yra pirmiausia tarptautinių institucijų pareiga pasiekti tam tikrus susitarimus, nes jei iš Baltarusijos atvažiuotų ukrainietiškas krovinys, mes tikrai jį priimtume“, – teigė susisiekimo ministras.
M. Skuodžio teigimu, pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.
„Klaipėdos uostas pajėgus perkrauti pakankamai daug – neskaičiuojant Birių krovinių terminalo – kokius 8 mln. tonų, o investavus į pajėgumus dar būtų galima šį kiekį padidinti. Deja, per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu įmanoma per metus į Lietuvą atvežti tik 1-1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų“, – sakė ministras M. Skuodis.
„Galiu tik retorinį klausimą užduoti, kodėl per 30 nepriklausomybės metų neturime traukinio į Varšuvą“, – pridūrė M. Skuodis.
Logistiką tarp Ukrainos ir Lietuvos apsunkina ir skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl vežant krovinius reikia keisti geležinkelio riedmenis.
Ukraina negali išvežti 20 mln. tonų pernai metų derliaus grūdų, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.
Gegužės pradžioje į Ukrainą išvyko bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys, kuris iš Ukrainos per Lenkiją iki Kauno turėtų atvežti įvairių prekių konteineriuose. Jei maršrutas pasiteisintų, vėliau juo bus gabenami grūdai.
Jungtinės Tautos, Lietuvos ir kitų šalių ūkininkų organizacijos yra jau ne kartą įspėjusios, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą galima maisto krizė, kuri gali sukelti naują nelegalios migracijos bangą į Europą.
BNS, kaunieciams.lt
