2021 06 29
Neseniai pasibaigusi išskirtinai gyvybės mokslų startuoliams sukurta programa „Life Sciences Startup MasterClass“ teisingus pagrindus padėjo dar 15 naujų ankstyvos stadijos lietuviškų startuolių. Finalinio renginio metu išrinktas geriausiai vystomą idėją pristatęs VU Gyvybės mokslų centro doktorantės Benitos Buragaitės-Staponkienės atstovaujamas startuolis „DentFuture“.
Antrą kartą akceleravimo programą organizuojančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ vadovas Tomas Vitkauskas sako, kad šiemet keturių intensyvių sesijų programoje dalyvavo aiškias problemas aptikę ir ženkliai gyvenimo kokybę naujais sprendimais pakeisti norintys inovatoriai. Padedamos ekspertų iš Lietuvos ir užsienio, 15 atrinktų komandų toliau vystė tokias idėjas kaip dirbtiniu intelektu paremtas biologinių sekų analizės sprendimas, inovatyvus trofinių opų ir pragulų bei kitų odos vientisumo pažeidimo prevencijos būdas, rekombinantinių baltymų vakcinos kandidatų surinkimo technologija, nauja vaistų ir genų terapija, išmanus vaistų dozatorius, prietaisas, kuris padėtų įvertinti smegenų žievės funkcinius sutrikimus ir kt.
Finaliniame programos renginyje startuoliai savo verslo idėjas pristatė komisijai, kurioje dalyvavo investuotojai Donatas Keras („Practica Capital“), Klaudija Budreikaitė („70V“), Paulius Vilemas (Lietuvos verslo angelų tinklas) ir MITA gyvybės mokslų inovacijų konsultantas Deividas Petrulevičius. Jų išrinktas ir paties pasirinktų ekspertų konsultacijomis apdovanotas startuolis „DentFuture“ siekia palengvinti periodontologinių pacientų gyvenimo kokybę.
Periodontitas (dantį supančių audinių pažeidimas) yra labiausiai paplitusi lėtinė uždegiminė liga, kankinanti apie 70 proc. suaugusiųjų. Itin didelis jos paplitimas yra susijęs su besimptome ligos eiga – pacientai į gydytojus dažniausiaikreipiasi tik pasireiškus vėlyviesiems ligos požymiams. Be to, nustatyta, jog periodontitas, dar vadinamasparodontoze, glaudžiai siejasi su didesne rizika sirgti kitomis sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, kraujagyslių ir širdies, kvėpavimo sistemos ligos, reumatoidinis artritas ar net vėžiniai susirgimai.
VU Gyvybės mokslų centro doktorantė Benita Buragaitė-Staponkienė tvirtina, kad šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojami diagnostiniai metodai yra pagrįsti ne uždegimo aktyvumo, o periodontito ligos stadijos vertinimu. Be to, dauguma jų – invaziniai ir nemalonūs pacientui. Svarbu ir tai, jog esami diagnostiniai rinkiniai neįvertina sisteminių priešuždegiminių bei imunitetą slopinančių vaistų poveikio, kuris gali maskuoti periodontito sunkumą. Dėl šios priežasties tokios diagnostinės priemonės yra netikslios ir negali būti naudojamos minėtus vaistus vartojančių pacientų periodontito nustatymui.
Būtent dėl tokių nerimą keliančių duomenų ir efektyvių įrankių stokos, mokslininkų komandai kilo mintis sukurti diagnostinį rinkinį, nustatantį periodontito uždegiminį aktyvumą, bei inovatyvų dantų implantą, mažinantį uždegimą ir skirtą sunkias periodontito formas.
Šiuo metu startuolis atlieka in vitro (mėgintuvėlyje) tyrimus. Po jų planuoja ieškoti finansavimo tolimesnėms veikloms, o jį gavus – nerti į in vivo (gyvame organizme) tyrimų dalį bei produkto prototipo kūrimą. „Kol idėja „skleidžiasi“ laboratorinių tyrimų lygmenyje, viskas atrodo sąlyginai paprasta ir aišku. Didžiausi iššūkiai, neabejoju, – dar priešakyje. Vienas tokių – klinikiniai tyrimai“, – mano startuolio atstovė Benita Buragaitė-Staponkienė.
Ji tvirtina, kad komanda į šios idėjos įgyvendinimą žiūri rimtai, todėl visos pristatytos temos yra aktualios: „Dabar prioritetas skiriamas vieniems klausimams, vėliau bus kitiems, bet jie visi mums svarbūs, todėl gauti stiprų įvadą į tai, kas dar laukia, buvo be galo vertinga“.
Nugalėtojo atstovė išskyrė kelis jos startuoliui programos metu didžiausią naudą davusius lektorius. Pirmasis iš jų – Kembridžo universiteto mokslo darbuotojas, kompanijų „Semarion“ ir „Majicom“ bendraįkūrėjas dr. Jeroen Verheyen. „Dirbtuvių metu kiekvieną temos dalį lektorius iliustravo programoje dalyvavusių komandų idėjų pavyzdžiais. Be to, įdėmiai išklausęs kiekvieną iš dalyvių, jis dalinosi tokiomis savo įžvalgomis, kurios, mūsų komandos atveju, netgi paskatino persvarstyti tam tikrus savo verslo vizijos aspektus“, – pasakoja B. Buragaitė-Staponkienė.
Nepaisant intensyvumo ir gana sudėtingų temų, anot inovatorės, labai naudingos buvo „Seed Forum International Foundation“ lektorių apžvelgtos startuolio verslo plano ir investicinio memorandumo rengimo temos. „Iš minėtų lektorių, žinoma, išskirčiau verslo mentorių Steinar Hoel Korsmo. Jo užduotys, parengimas „pitch‘ui“ ir pati mokymo metodika „išjudino“ visomis prasmėmis, o duotos pastabos ir patarimai – neįkainojami“.
Startuolė teigia buvusi maloniai nustebinta skaitmeninės sveikatos specialisto, gyvybės mokslų konsultanto ir Ispanijos IE universiteto docento dr. Marcos Gallego Llorente dirbtuvių apie santykių kūrimą su aukščiausio lygiovadovais (angl. C-Level Executives): „Nors ir nesitikėjau, išgirdau daug visiškai naujų ir naudingų patarimų“.
Galiausiai „DentFuture“ komandai labai pravers ir konsultacijų bei mokymo bendrovės „TMD partners“ partnerio, konsultanto Deivido Rafanavičiaus komandos formavimo mokymų metu įgytos žinios: „Gal dėl pačios temos, o gal ir dėl išsiilgto gyvo kontakto, ši dalis puikiai vainikavo visą MasterClass maratoną“, – įsitikinusi B. Buragaitė-Staponkienė.
Beje, šiuo metu jos komandą sudaro vien mokslo darbuotojai: medikai, genetikai ir chemikai, dauguma jų – su įspūdinga patirtimi savo srityje. Pasak startuolio atstovės, MITA „Life Sciences Startup MasterClass“ programa padėjo suprasti reikšmingos verslo patirties turinčių kolegų trūkumą ir tokių kompetencijų svarbą, tad tikimasi, kad neilgai trukus „DentFuture“ gretas papildys ir šios srities specialistas.
Programą organizavusio MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ tikslas – gyvybės mokslų industrijos populiarinimas, žinių perdavimo, technologijų pažangos, inovacijų, komercializavimo bei naujų įmonių kūrimosi skatinimas ir tarptautinio Lietuvos, kaip GMI šalies, įvaizdžio kūrimas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
