Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės pasitraukė iš BRELL elektros žiedo. Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklai pradėjo veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais. Visa tai atliepia ilgalaikę energetinės nepriklausomybės strategiją ir suteikia progą pažvelgti į tai, kaip mūsų šalis toliau įgyvendins įspūdingą transformaciją.
Lietuvos pastangos pasiekti energetinę nepriklausomybę trunka dešimtmečius. Aiški strategija nenuspėjamoje aplinkoje leido nepamesti iš akių svarbiausių kelrodžių ir atliko savo vaidmenį nedūlėdama stalčiuje. Strateginiai pasiekimai – didžiulis energetikų bendruomenės nuopelnas ir potencialo įrodymas. Bet nuveikti galima dar daugiau – tai atspindi pernai atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.
Joje numatyti keturi strateginiai Lietuvos energetikos tikslai iki 2050 metų: saugus ir patikimas energijos tiekimas, 100 proc. neutralaus poveikio klimatui energijos Lietuvai ir regionui, perėjimas prie elektros ekonomikos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios energetikos pramonės vystymas, energijos išteklių prieinamumas vartotojams.
Šie tikslai aiškiai iliustruoja Lietuvos bei Europos energetikos sektoriaus pokyčių kryptis ir dera su Europos Sąjungos pastangomis išlaikyti lyderystę tarptautiniu lygiu kovos su klimato kaita srityje. Strategija atspindi ir įsipareigojimą dėti pastangas, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu – kaip apibrėžta 2015 m. Paryžiaus susitarime.
Lietuva pasiryžo kurti elektros ekonomiką
Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategijoje galima rasti tris energetikos raidos scenarijus, kurie pagrįsti modeliavimais ir studijomis apie energetikos sektoriaus pokyčius ir ateities perspektyvas. O ateitis atrodo įspūdinga ir atliepianti pernai patvirtintą Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“.
Energetikos vizijoje 2050 metais Lietuva yra savo poreikiams energiją pasigaminanti ir ją eksportuojanti valstybė, sukūrusi neutralaus poveikio klimatui ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę.
Vertinant visus tris ateities scenarijus, neutralus poveikis klimatui yra žemiausia kartelė, kurią turi pasiekti šalies energetika. O didesnės ambicijos gali atvesti į vandenilio gamybą regionui ir žaliųjų energijos produktų (žaliųjų sintetinių degalų ar trąšų) gamybą – aukštą pridėtinę vertę kuriančią elektros ekonomiką. Iš visų šių scenarijų ir skirtingo lygio ambicijų Lietuva pasirinko Kelrodį – subalansuotą pagrindinį scenarijų.
Kur veda pasirinktas scenarijus?
Kelrodžio scenarijuje numatoma, kad 2050 m. Lietuvoje per metus bus pagaminama 74 TWh elektros energijos. Pagrindiniai šaltiniai bus sausumos ir jūrinio vėjo elektrinės bei saulės šviesos energijos elektrinės. Kitaip tariant, toliau plėtosime tai, ką jau pradėjome, dar geriau išnaudodami atviras teritorijas ir pastatų stogus, dar stipriau žengdami į Baltijos jūrą, kuri kartu su Šiaurės jūra Europos energetikos vizijoje yra apibrėžiamos kaip milžiniški energijos šaltiniai.
Į scenarijų yra įtraukti ir nauji branduolinės energetikos puslapiai, kaip ir galimybė pasinaudoti atsiversiančia anglies dioksido surinkimo technologijų pažanga. Kartu neatsisakoma esamų gamtinių dujų elektrinių. Sinchronizacijos projekto dalimi tapę elektros energijos kaupimo įrenginių (baterijų) parkai taip pat plėsis – net iki 4 GW galios. Vandenilio elektrolizės pajėgumai turės siekti 8,5 GW. Atitinkamai augs elektros energijos gamybos ir elektros energetikos sistemos balansavimo pajėgumų poreikis, reiks tiesti papildomas jungtis regione. Visa tai iliustruoja beprecedentę energetikos infrastruktūros plėtrą ir naujų technologijų pritaikymą. Kartu – ir poreikį gerinti šalies investicinę aplinką, kad sektorius pritrauktų kapitalo.
Europos Komisija aktyviai skatina atverti kapitalą Bendrijos ekonomikos dekarbonizacijai. Kelionėje į elektros ekonomiką tvarumas yra tarsi užkoduotas – įgyvendindama žaliąjį kursą ES turi pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie elektros energijos iš kitų netaršių energijos išteklių vartojimo.
Atnaujinta savo strategija Lietuva aiškiai rodo, jog yra pasiryžusi įgyvendinti sudėtingą transformaciją ir tapti energijos bei išvestinių produktų eksportuotoja. Dabar kasmet energijos išteklių importui Lietuva išleidžia apie 6,3 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų galėtų likti šalies ekonomikoje.
Elektros poreikis išaugs 6 kartus. O talentų?
Ambicijų mastą atskleidžia Kelrodžio scenarijuje pateiktos prognozės: elektros energijos suvartojimas išaugs nuo šiuo metu esamo 12 TWh poreikio iki 74 TWh. 2050 metais prognozuojamas 6 kartus didesnis elektros poreikis negu dabar, nors iki tol ir bus pritaikyta aibė sprendimų, kaip energiją naudoti efektyviau.
Verta atkreipti dėmesį, kad vienas sudėtingiausių uždavinių – transporto sektoriaus transformacija. Šiandien šiam sektoriui tenka didžiausia dalis galutinio energijos suvartojimo poreikio – per 40 procentų. Strategijoje numatyta, kad lengvasis transportas ir dalis sunkiojo bus visiškai elektrifikuota. Taigi, į pokyčius turės įsitraukti didžioji dalis gyventojų ir verslų. Visuomenės edukacijai ir švietimui teks esminis vaidmuo, jau nekalbant apie tai, kad pažangai kurti prireiks daugybės naujų energetikos specialistų ir talentų.
Skaičiuojama, kad Europoje vien saulės energijos industrija iki 2030 metų pritrauks 1 mln. naujų darbuotojų. Šiame sektoriuje jau dabar dirba daugiau žmonių negu hidroelektrinėse ar anglimi kūrenamose jėgainėse. Siekiant pereiti prie elektrifikacijos ir pritraukti naujas aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones valstybei bus būtina nukreipti daugiau investicijų į talentų pritraukimą ir specialistų rengimą.
Patirtis suteikia pagrindą pasitikėjimui
Sinchronizacijos finišo tiesioji rodo, kad šiam megaprojektui, regis, užteko talentų. Negana to, daug užduočių buvo unikalios, reikėjo naujų sprendimų ir praktikų, kurių partneriai Vakarų Europos šalyse neturėjo. Dėl to Lietuvos specialistai įgijo unikalios, vertingos patirties ir net kompetencijų pranašumą.
Sinchronizacija suteikia puikią galimybę toliau plėtoti talentų ekosistemą, dalintis žiniomis, o svarbiausia – tęsti Lietuvos sėkmės istoriją, prasidėjusią prieš daugiau kaip 25 metus, kai buvo baigtas įrengti Būtingės naftos terminalas. Kita neseniai minėta sukaktis – prieš 10 metų pradėjo veikti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas.
Elektros perdavimo jungtys su Lenkija ir Švedija, laivas-saugykla „Independence“ su išdujinimo įrenginiu, dujų jungtys su Lenkija bei Latvija ir kiti sprendimai užtikrino energetinį šalies saugumą, rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Energetikos krizės akivaizdoje ES pripažino, kad Lietuvos strateginė kryptis ir savalaikiai sprendimai buvo toliaregiški.
Šiandien Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija irgi žvelgia toli, gali pasirodyti futuristiška. Tačiau dokumentas struktūruotai atskleidžia, kokia pažangia ir pirmaujančia valstybe Lietuva gali tapti per artimiausius dešimtmečius. Ir dar geresne vieta gyventi.
Komentaro autorius Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas
