Klestinti Lietuvos ekonomika ir strateginė padėtis Baltijos šalyse daro Lietuvą patraukliu centru verslui. Nesvarbu, ar esate pradedančioji įmonė, MVĮ, ar įsitvirtinusi korporacija, finansavimas yra labai svarbus augimui. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi Lietuvos bankai ir finansų įstaigos, teikiančios verslo paskolas, išryškinant jų išskirtines stiprybes, paskolų tipus ir tinkamumo kriterijus.
Kodėl Lietuva? Trumpas jos finansinės ekosistemos aprašymas
Lietuvos finansų sektoriuje tradicinės bankininkystės stabilumas derinamas su novatoriškais fintech sprendimais. Daugiau nei 9 000 MVĮ sukuria 70 % šalies BVP, todėl šalis teikia pirmenybę prieinamam finansavimui dėl mažų pelno mokesčio tarifų (15 % mažoms įmonėms), ES finansavimo programų, skirtų startuoliams ir žaliosioms iniciatyvoms, ir skaitmeninės bankininkystės infrastruktūros, užimančios pirmąją vietą ES pagal „fintech“ diegimą.
Alternatyvūs skolintojai: Greitis ir lankstumas
Tokiosmikrokreditų bendrovės kaip „Capitalia“ pirmenybę teikia greičiui, išmokėdamos lėšas per 24-72 valandas be užstato, nors palūkanų normos (8-12 proc.) yra didesnės. Kredito unijos, norsjų skaičius dėl ES reglamentų mažėja, vis dar finansuoja didelės rizikos įmones, pavyzdžiui, technologijų startuolius, tačiau dėl skirtingų sąlygų reikalauja kruopštaus patikrinimo.
Vyriausybės ir ES remiamos programos: Nebrangus finansavimas
Atviras kreditų fondas (OKF)
OKF remia ankstyvosios stadijos MVĮ, teikdamas iki 600 000 eurų paskolas ir palūkanų subsidijas, kuriomis pirmus dvejus metus padengiama 50 proc. mokėjimų. Pagrindinės sritys – technologinės inovacijos ir kaimo plėtra.
Pasidalytos rizikos paskolos (RSL)
Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamos RSL siūlo iki 4 mln. eurų paskolas, kurių 55 proc. rizikos dengia skolintojai, o grąžinimo terminas – iki 10 metų. Norint atitikti reikalavimus, reikia turėti gyvybingus verslo planus ir užstatą.
Verslumo skatinimo fondas (EPF2)
EPF2 per kredito unijas teikia mikrokreditus iki 25 000 EUR, skirtus moterų vadovaujamoms pradedančiosioms įmonėms ir mažas pajamas gaunantiems verslininkams, o paskolos grąžinamos lanksčiai iki 120 mėnesių.
Neobansai: Finansų valdymo supaprastinimas
Skaitmeniniai bankai, tokie kaip „Revolut Business“, „ Wise“ ir „ Bunq“, nors ir nėra tiesioginiai skolintojai, gerina paskolų valdymą naudodami kelių valiutų sąskaitas, nedidelius pervedimo mokesčius ir realiuoju laiku atliekamą paskolų grąžinimo stebėjimo analizę.
Pagrindiniai aspektai renkantis skolintoją
Užstato reikalavimai labai skiriasi: tradiciniai bankai reikalauja likvidaus turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, vyriausybinės programos priima būsimas pajamas arba garantus, o mikrokreditoriai dažnai nereikalauja nieko, tačiau taiko didesnes palūkanų normas.
Labai svarbupalyginti greitį ir sąnaudas. Tradiciniai bankai paskolas išduoda per 2-6 savaites, o jų palūkanų normos yra 3,5-6 %, o alternatyvūs bankai, pavyzdžiui, „PayRay“ arba „Capitalia“, paskolas patvirtina per 1-7 dienas, o jų palūkanų norma yra 6-12 %. ES programos siūlo subsidijuotas palūkanų normas (2-4 %), tačiau užtrunka 4-8 savaites.
Svarbukonkretaus sektoriaus poreikiai. Žemės ūkio įmonėms naudingas „PayRay“ įrangos finansavimas, technologijų startuoliams – OKF dotacijos, o eksportuotojams – SEB prekybos finansavimo priemonės.
Paskutiniai patarimai, kaip užsitikrinti verslo paskolą Lietuvoje
- Paruoškite dokumentus: Finansinės ataskaitos, verslo planai ir mokesčių dokumentai supaprastina paraiškų teikimą.
- Palyginkite platformas: Pasinaudokite tokiais kaupikliais kaip „Grannville Consulting“, kad galėtumėte palyginti skolintojus.
- Pasinaudokite ES dotacijomis: Išnagrinėkite „Investuok Lietuvoje“ portalo finansavimo galimybes.
Įvairialypė Lietuvos finansavimo aplinka užtikrina, kad visų dydžių ir sektorių įmonės gali rasti pritaikytus sprendimus. Suderinę savo poreikius su tinkamu skolintoju – tradiciniu banku, veržliu mikrokreditų teikėju ar ES remiama programa – galite užsitikrinti kapitalą, kuris paskatins jūsų augimą.