Šiais metais Vilijos Ročkaitės vaikai pirmąjį gegužės sekmadienį džiaugsmingai sveikins savo mamą. Motinos dienos šventė – malonus šviesulys permainingoje moters kasdienybėje. Priežastis – prieš trejus metus jai, tada neturėjusiai nei keturiasdešimties, diagnozuotas krūties vėžys. Navikas pasitaikė agresyvus, metastazavo į galvos smegenis, ir, deja, tik trumpam laikui pasidavė šiuo metu Lietuvoje prieinamam gydymui.
Moteriai padėti gali inovatyvūs taikinių terapijos vaistai, tačiau Lietuvoje jie nėra kompensuojami. Mėnesiui jai reikalinga dozė kainuoja virš 5000 eurų, ir tris mažus vaikus auginančiai mamai jie neįperkami. Padedant Vėžio gydymo paramos fondui, geros valios žmonių aukų dėka, Vilija kol kas gali gydytis šiais vaistais.
„Neturiu teisės pasiduoti, privalau įveikti ligą ar bent ją stabilizuoti, kad kiek įmanoma daugiau spėčiau užauginti savo vaikus“, – ryžtingai nusiteikusi Vilija.
Gėlės mamai ar ant mamos kapo?
Tokių moterų Lietuvoje ne viena, o dešimtys. Genančių kuo toliau mintis apie tai, kas gali būti po kelių mėnesių, po metų. Priežastis – jų gydymo galimybės jau išsemtos. Tiksliau – kokybiškai nugyventi dar kelerius metus, o gal ir dešimtmetį joms padėtų inovatyvūs vaistai, kurie Lietuvoje dar nėra kompensuojami. Šiais vaistais jau sėkmingai gydosi moterys praktiškai visose Europos šalyse, bet mūsų krašte jie neprieinami.
Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų, kasmet jos diagnozę išgirsta apie 1600 moterų. Daugeliu atvejų jos sėkmingai gydosi, pasveiksta ir liga lieka tik praeities prisiminimu, bet maždaug ketvirtadaliui jų nustatoma išplitusi liga. Moterų, sergančių metastazavusiu krūties vėžiu, 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje siekia vos 29 proc. – tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Priežastis – neprieinami inovatyvūs vaistai, galintys gerokai pagerinti šį rodiklį. Galintys dovanoti sergančioms moterims kuo daugiau gyvenimo dienų, o jų vaikams – galimybę kitais metais per Motinos dieną skubėti jų sveikinti į namus, o ne nešti gėles ant mamos kapo.
Iššūkis gydytojui – pasakyti pacientui, kad gydymas yra, bet Lietuvoje jis neprieinamas
„Problema? Tai per švelnus situacijos apibūdinimas, kai žinai, kad pacientei gydymas yra, bet Lietuvoje šie vaistai nekompensuojami. Būna labai sunku, nes vieną akimirką suteiki žmogui viltį, kitą – ją atimi“, – prisipažįsta Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojas onkologas chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas.
Pasak pašnekovo, tokių situacijų jo praktikoje vis dar pasitaiko, kai kalbama apie naujus, inovatyvius, efektyvius ir brangius vaistus.
„Aš savo pacientėms pasakau, kokia padėtis. Didžioji jų dalis, išgirdusios kainą, nuleidžia rankas, nes supranta, kad gydymas gali trukti ne mėnesį ir ne du, kainuoti dešimtis, šimtus tūkstančių eurų. Jei matau, kad pacientė susidomi, bandome ieškoti pagalbos per paramos programas. Bet nėra teisinga, kai inovatyvūs metastazavusio krūties vėžio gydymo vaistai yra kompensuojami daugelyje Europos šalių, net ir tokiose kaip Bulgarija, Rumunija, Lenkija, bet, deja, ne Lietuvoje“, – konstatuoja pašnekovas, prisipažindamas, kad tokia situacija demotyvuoja ir gydytoją, verčia jį jaustis nepilnaverčiu, bejėgiu.
Ir, priešingai, jis gali pateikti ne vieną pavyzdį, kai pažengusia liga sirgusiai moteriai pasisekė gauti efektyvų gydymą, ir jos situacija kardinaliai pasikeitė.
„Turiu atvejį, kai po metų gydymo pacientei metastazės kepenyse sumažėjo tiek, kad jau galima pradėti galvoti apie chirurginį gydymą, ir taip dar labiau atitolinti ligos progresavimą. Tai labai motyvuoja gydytoją ieškoti dar kitų galimybių, be to, medicina sparčiai žengia į priekį, atsiranda naujų priemonių, ir matai, kad pacientas vietoj kelių mėnesių ar metų, gyvena dešimtmetį“, – prisiminė viltingus pavyzdžius A. Petrauskas.
Gydomai inovatyviais vaistais tokie pacientai gyvena visavertį gyvenimą, dažnai dirba, moka mokesčius, tad net vertinant tik iš ekonominės pusės toks gydymas yra efektyvus.
Laimingas loterijos bilietas – per prieinamumo programą gautas vaistas
Tokio sėkmingo gydymo pavyzdžiu galėtų būti vilkaviškietė Vilija Stankevičienė. 2019 metais jai buvo diagnozuota ketvirta krūties vėžio stadija, vėžys agresyvus – HER2 teigiamas, sunkiai įveikiamas. Treji gydymo metai gerų rezultatų nedavė. Kai vilčių suvaldyti ligą jau buvo likę visai nedaug, Viliją pasiekė džiuginanti žinia – per prieinamumo programą jai pavyko gauti iki šiol Lietuvoje dar nekompensuojamus vaistus, skirtus gydyti išplitusiam HER2 teigiamam vėžiui. 2022 metų rugsėjį Vilija gavo pirmą vaistų dozę.
2023 metų atlikti tyrimai nustebino ir gydytojus, ir Viliją – auglio nebuvo, liko tik pora židinukų. Jos gydymas tęsiamas, kas tris savaites ji vyksta į Kauną lašintis šiuos vaistus.
„Man jau sulašino 24 šių vaistų dozes. Gyvenu toliau, jaučiuosi gerai, einu“, – džiaugiasi Vilija.
Pati ištraukusi laimingą loterijos bilietą, dabar padedanti likimo broliams ir sesėms – savanoriauja onkologinių ligonių asociacijoje.
„Tik labai labai gaila, kad ta mūsų sveikatos apsaugos sistema tokia, kad ne visoms tie vaistai prieinami. Kiek moterų būtų galima išgelbėti. Net apsiverkiu kartais apie tai pagalvojusi“, – apgailestauja pašnekovė.
Ilgas vaistų kelias iki paciento
Vilija kaip gyvas inovatyvaus gydymo efektyvumo įrodymas dalyvavo šių metų sausio mėnesį LR sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje diskusijoje „Kodėl Lietuvoje vilkinamas gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas moterims, sergančioms krūties vėžiu?“.
„Mūsų žiniomis, šiuo metu sveikatos technologijų vertinimui Lietuvoje dėl naujausių vaistų, skirtų metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, kompensavimo yra pateiktos devynios paraiškos, dar trys – ankstyvų stadijų krūties vėžiui. Kaip kurios jų laukia savo eilės jau nuo 2021 metų, vadinasi, iki šiol šie inovatyvūs medikamentai nepasiekia pacienčių. Deja, teigiamo atsakymo, kada šie vaistai bus prieinami sergančioms moterims, nei per šią diskusiją, nei po jos neišgirdome“, – kalbėjo asociacijos Onkologija.lt prezidentė Sigita Šeštokaitė-Puvačiauskienė.
Daugeliui pacienčių sunku suprasti, kodėl vaisto kelias iki jų toks ilgas ir vingiuotas, trunkantis metų metus. Sprendimas dėl vaisto kompensavimo Lietuvoje turėtų būti priimamas per kiek daugiau nei pusę metų, dar apie 6-12 mėnesių užtrunka, kol vaistas būna rezerviniame sąraše ir atrandamos lėšos jam kompensuoti. Taigi iš viso vaisto kompensavimo procesas turėtų užtrukti maždaug metus, tačiau realybėje tai gali tęstis du, tris ir daugiau metų… Susiduriama su situacija, kad kitose Europos Sąjungos šalyse vaistas jau yra kompensuojamas, o Lietuvoje ši galimybė dar net nepradėta svarstyti. Ypač nepateisinama situacija, kai kalbame apie onkologine liga sergančius pacientus ir naujus vaistus, kurie yra rekomenduojami Europinėse gairėse kaip efektyvūs ir turintys įrodymus.
Vaistas laukti gali, o metastazavusiu krūties vėžiu sergančios pacientės, deja, ne. Jų šansai išgyventi iki kitos Motinos dienos ligai progresuojant sparčiai mažėja.
Problema – ne pinigų stoka, o tinkamas sveikatos biudžeto planavimas
Kalbėdami šia tema minėtoje diskusijoje Sveikatos apsaugos ministerijoje jos dalyviai išgirdo tradicinį atsakymą – naujausiems vaistams kompensuoti trūksta lėšų.
„Iš tiesų pagal sveikatos apsaugos sektoriuje vienam žmogui skiriamas lėšas mes lenkiame Latviją, Estiją ir Lenkiją. Dar daugiau, šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete – beveik 3,5 mlrd. Eur, o tai yra 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Abejojame, jog problema yra lėšų stygius. Abejojame, jog problema yra lėšų stygius. Juo labiau, kad moterų, sergančių metastazavusiu krūties vėžiu ir reikalingų šių kol kas nekompensuojamų vaistų, Lietuvoje nėra daug, tai nebūtų milijoninės investicijos“, – įsitikinusi Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.
Pasak jos, matant tokius skaičius ir žinant situaciją, kyla pagrįstų abejonių, ar čia lėšų trūkumo, ar tinkamo biudžeto planavimo ir prioritetų klausimas.
„Šiai dienai SAM niekur nėra įsipareigojusi ir net nenurodžiusi, kiek konkrečiai sveikatos lėšų planuoja skirti naujų vaistų įtraukimui į kompensavimo sistemą. Net jei biudžete lėšų būtų pakankamai, tokia situacija niekaip neužtikrintų tvaraus, skaidraus ir, svarbiausia, į efektyviausią gydymą orientuoto biudžeto planavimo. Tikime, jog racionalus naujausių ir efektyviausių vaistų poreikio planavimas yra būtina, o tuo pačiu ir nedaug finansinių bei žmogiškųjų resursų reikalaujanti priemonė, galinti pagerinti trūkstamų vaistų apskritai, ir ypatingai skirtų metastazavusio krūties vėžio gydymui, prieinamumą Lietuvoje“, – sako pašnekovė.
Visus, neabejingus šiai situacijai, kviečiame pasirašyti asociacijos Onkologija.lt parengtą peticiją, kuria prašome kaip įmanoma greičiau užtikrinti VISOMS krūties vėžiu sergančioms moterims joms tinkamiausią efektyvų gydymą. Tam, kad jos ir kitais metais galėtų švęsti Motinos dieną kartu su savo vaikais.
Kviečiame pasirašyti čia: https://www.peticijos.lt/visos/85310/del-inovatyvaus-gydymo-prieinamumo-pacientems-sergancioms-metastazavusiu-kruties-veziu/
Visi iki birželio 1 d. surinkti parašai bus įteikti sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.
