Plano „Vėtra“ malšinant masinius neramumus ateityje planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ketvirtadienį Seime susitikusi su opozicinėmis frakcijomis, ji kartojo, kad ne politikai turi priimti sprendimus dėl riaušių malšinimo taktikos, o pareigūnai.
„Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“, – sakė ministrė.
Šis riaušių malšinimui skirtas planas sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.
Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.
Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.
R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.
Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.
Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.
Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.
Po interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.
Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais.
Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
