Jūsų santykis su pinigais gali atrodyti visiškai praktinis, tačiau ekspertai teigia, kad jis gali padėti sužinoti apie jūsų vaikystę, o jo supratimas gali padėti įveikti žalingus išlaidavimo įpročius.
Vicky Reynal, finansų psichoterapeutė ir knygos „Money on Your Mind“ („Pinigai jūsų galvoje“) autorė teigia, kad mūsų išlaidavimo įpročiai turi psichologinių priežasčių, o daugelis jų kyla iš vaikystės patirties.
„Mūsų emociniai išgyvenimai vaikystėje formuoja tai, kuo tapsime“, – sakė ji.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris vaikystėje jautėsi saugus, gali manyti, kad nusipelnė gerų dalykų, o vėliau gyvenime gali būti labiau linkęs derėtis dėl didesnio atlyginimo arba džiaugtis turimais pinigais, sakė Reynal. Tuo tarpu tas, kuris vaikystėje patyrė atskirtį bei tėvų meilės trūkumą, užaugęs gali prastai save vertinti ir tai išreikšti elgdamasis su pinigais.
Tai gali būti kaltės jausmas, kai išleidžia pinigus, nes nesijaučia nusipelnę gerų dalykų, arba pinigų švaistymasis, siekiant padaryti įspūdį, nes jaučiasi neverti dėmesio.
Tarp nepritekliaus ir turto
Reynal sakė, kad „pinigų pamokos, kurias išmokstame augdami“, daugiausia priklauso nuo to, ar augome nepritekliaus, ar gerovės aplinkoje.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti tai, kad žmonės, kurie užaugo nepritekliaus sąlygomis, sugebėjo ištrūkti iš šios ekonominės realybės ir galbūt suaugę sukaupė nemažai turto, gana dažnai susiduria su vadinamąja nepritekliaus mąstysena“, – sakė Reynal.
Tai yra mąstymo modelis, kai susitelkiama į mintį, kad kažko, pavyzdžiui, pinigų, neturite pakankamai. Mąstymas apie stygių reiškia, kad žmogui gali būti sunku džiaugtis uždirbtais pinigais ir neramu juos išleisti, pridūrė Reynal.
Arba yra žmonių, kurie užaugo neturėdami daug, bet tapo turtingi ir dabar labai nerūpestingai elgiasi su pinigais.
„Jie suteikia sau viską, ko troško būdami maži, todėl gali pereiti į kitą kraštutinumą ir pradėti leisti pinigus gana nerūpestingai, nes dabar nori suteikti savo vaikams viską, ko jų tėvai negalėjo suteikti jiems“, – pridūrė Reynal.
Nustokite save engti
Pasak Reynal, svarbiausia įveikti toksiškus išlaidavimo įpročius – nustoti save sabotuoti, o tai yra įprastas elgesys.
„Dažnai už finansinio savęs žlugdymo modelio slypi giliai įsišaknijusios emocinės priežastys – nuo pykčio jausmo, nenusipelnytumo jausmo iki galbūt nepriklausomybės ir savarankiškumo baimės“, – sakė ji.
Norint jas nustatyti, pirmiausia reikia nustatyti, kokie yra jūsų finansiniai įpročiai ir nenuoseklumas, sakė Reynal, pateikdama pavyzdį žmogaus, kuris vakarais gali pernelyg daug išleisti.
„Ar tai nuobodulys? Ar tai vienatvė? Kokį jausmą galbūt bandote išspręsti pernelyg dideliu išlaidavimu?“ – sakė ji.
„Tai jau yra užuomina, ką galėtumėte daryti kitaip. Taigi, jei tai nuobodulys, kuo galite pakeisti šį baisų finansinį įprotį?“
Reynal pasakojo turėjusi jauną klientą, kuriam visada pritrūkdavo pinigų per pirmąsias dvi mėnesio savaites. Ji jo paklausė: „Kas nutiktų, jei būtumėte finansiškai atsakingas?“
Klientas atskleidė, kad bijojo rizikuoti savo santykiais su motina, nes kaskart, kai pritrūkdavo pinigų, skambindavo motinai ir prašydavo daugiau.
„Jo tėvai seniai išsiskyrė, ir vienintelis atvejis, kai jie kalbėdavosi su motina, buvo prašyti pinigų“, – sakė Reynal. „Jie buvo suinteresuoti blogai elgtis su pinigais, nes jei taptų gerai besielgiantys su pinigais, tada jiems iškiltų problema: Aš galiu nebeturėti preteksto paskambinti mamai ir nežinau, kaip vėl užmegzti tuos santykius“.
Žemiau dalinamės išsamiu pokalbiu su šia psichologe. Suprantantiems anglų kalbą tai gali pasirodyti ganėtinai įdomu.
