Įlankų, ginkluočių, branduolines, menkių ir net trąšų krizes dažniausiai sukelia politinių procesų dalyviai. Dabar Lietuvoje trąšų krizė, lyg būtų mažai migrantų, šeimų supratimų ir Kinijos.
Lietuvos valdantiesiems siūlant įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, Seimo Ekonomikos komitete (EK) dirbantys parlamentarai sako, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.
EK vadovas Kazys Starkevičius sutinka, kad vadinamoji „Trąšų krizė” kilo Lietuvos politiniame lauke. Niekas, kaip pripažįsta politikas, nereiškė išorinių pretenzijų, notų mūsų valstybei dėl sankcijų ignoravimo, notų niekas neteikė. Spėlioti ar skandalas kilo dėl intrigų valdančiųjų sluoksniuose jis atsisakė.
Pasak Kazio Starkevičiaus, klausimai dėl politikų populiarumo ir atsistatydinimų yra kur kas mažiau svarbūs, negu kalba apie tai, kaip tvarkoma Lietuvos ekonomika.
„Aš kalbu apie paprastus dalykus, o ne atsistatydinimus. JAV paskelbtos sankcijos susijusios su bankiniais atsiskaitymais. Europos Sąjungos sankcijos irgi neįpareigojo nieko staigiai daryti, kalbant apie konkrečiai šio tipo trąšas. Dabar nėra jokios prasmės aiškintis, kas ką ne taip padarė. <…> Turime galvoti apie savo ekonomiką, žmones ir sankcijų efektyvumą, ” – sakė politikas portalui „kaunieciams.lt”.
Taip pat tvirtinama, kaip nurodo, BNS, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti. Seime skamba įvairūs siūlymai.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo skelbti sankcijų Baltarusijai prigalvojimo moratoriumą
„Atvės (valdantieji – BNS)“, – BNS teigė G. Paluckas.
Pasak jo, priėmus įstatymą, būtų uždraustas importas, tranzitas, prekyba, todėl būtų pakenkta ir Baltarusijos, ir Lietuvos visuomenei bei verslui.
„Iš esmės kenkiame sau pirmiausia ir dar kenkiame tai pačiai Baltarusijos visuomenei. Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad taip pakenks režimui, klysta. Visi diktatoriai, autoritarai pirmieji prieina prie biudžeto resursų, jie niekada nebadauja. Darbų netenka ir badauja žmonės“, – sakė G. Paluckas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas tvirtina, kad įstatymą bus sunku svarstyti, nes nėra informacijos, kaip Lietuva atsidūrė tokioje situacijoje.
„Ministrų, Vyriausybės narių, valstybės įmonių atstovų pozicijos nesutampa, kol kas labai neaišku, kaip atsidūrėme tokioje situacijoje, todėl aiškiai vertinti įstatymą labai sudėtinga“, – BNS aiškino L. Savickas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas teikiamas skubotai, jį bus galima apeiti ir planuojamos sankcijos bus neefektyvios, jei jų nepalaikys kitos ES šalys.
„Vyriausybė ir atsakingos institucijos nepadarė savo namų darbų, neparengė bendros pozicijos su kitomis ES šalimis, o dabar, bandant karštakošiškai pridengti nepadarytus darbus, teikia projektą – vienašalį, net nesuponuojant galimybės, kad tai būtų bendras bent jau ar su kaimyninėmis valstybėmis, ar bent jau idealiu atveju ES lygiu pasiektas sutarimas“, – sakė L. Savickas.
„Visi kaštai guls ant Lietuvos pečių su galimybe sankcijas apeiti“, – pridūrė jis.
„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui kilo klausimas, kaip bus užtikrinamas įstatymo įgyvendinamas.
„Dažnai iš Baltarusijos įvairios prekės keliauja į trečiasis šalis, nebūtinai į Lietuvą ar Europos Sąjungą (…) Klausimas, kaip kalbėsis su užsienio partneriais, kurie mieli šias prekes perka, šiuo klausimu“, – svarstė jis.
Pasak jo, pirmiausia nukentėtų Lietuvos vežėjai, kurie netektų pajamų, tuo metu valstybė surinktų mažiau mokesčių.
„Mūsų įmonės, negaudamos pajamų, dirbs nuostolingai, nesumokės dividendų, reiškia, kad biudžetas automatiškai užprogramuotas dar didesnei skylei negu dabar yra, o tai įtakos dar didesnį Lietuvos skolinimąsi ateityje“, – prognozavo parlamentaras.
„Baltarusijos produkcija kažkokiais būdais, tikėtina, per tarpininkus, per Ukrainą, Latviją, Lenkiją vis tiek pateks į Lietuvą, tiki su didesniu antkainiu ir prekės čia bus brangesnės“, – pridūrė jis.
EK pirmininkas konservatorius K. Starkevičius žurnalistams sakė labai abejojąs, ar apsimoka vienai Lietuvai apriboti prekių iš Baltarusijos tranzitą per Lietuvą.
„Jeigu važiuos per kitas šalis ir galutinius gavėjus pasieks laivais, jokio efekto nebus. Jeigu ne per Lietuvą, per kitas šalis išveš ar atveš“, – BNS sakė K. Starkevičius.
„Visos šitos trąšos turėtų būti įtrauktos į europinį (sankcijų – BNS) paketą, o ne tik atskiros jų grupės, suderinta (…) ir iš to išeinant priimami visi kiti lydintys sprendimai. Jeigu mes vieni (…), tada ir visos pasekmės krenta ant mūsų“, – teigė komiteto vadovas.
Pasak jo, jeigu ES uždraustų prekių iš Baltarusijos judėjimą visoje Bendrijoje, tada visas pasekmes dėl to prisiimtų ES, tačiau jis teigia netikintis, kad taip įvyktų.
K. Starkevičius sako, kad kol kas nesvarstoma galimybės numatyti kompensacijas Lietuvos verslui dėl tam tikrų suvaržymų gabenant baltarusiškas prekes.
Vyriausybei ir Seimui siūlomos įvesti sankcijos, kaip sako iniciatoriai, leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją.
Susisiekimo ministerijos teigimu, priėmus įstatymą verslas galimai patirs nuostolių dėl ribojimų, todėl siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį jam pasiruošti.
