Jau nuo ankstyvo pavasario įprastinis gyvenimas Šalčininkų rajone – visiškai sutrikdytas. Kovo mėnesio pradžioje Lietuvai uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus ir palikus juos veikti tik Medininkuose bei Šalčininkuose, čia iškart nusidriekė vilkikų eilės, kurios balandžio mėnesį siekė 15 ar net daugiau kilometrų, nusidriekdamos į teritorijas, kuriose gyvena žmonės.
Toks sprendimas įklampino Šalčininkų rajono gyventojus problemų, su kuriomis kasdien susiduria kiekvienas – nuo vaiko iki senjoro – liūne. Šimtai sunkiasvorių automobilių valandų valandas yra įstrigę laukime, o prie pasienio punktų gyvenantys žmonės taip pat tapo įkaitais savo namuose.
„Mažųjų Sėlų gyventojai visada džiaugėsi tyla ir ramybe, o dabar kenčia nuolatinį galingų vilkikų variklių keliamą triukšmą, – pasakoja sodyboje šiame kaime besilankantis Vitalijus Skrobot.
Pasak Vitalijaus, situacija buvo kiek pagerėjusi, bet štai birželio viduryje vėl tapo kritine. „Gyventojai negali laisvai važinėti, vaikai bijo žaisti lauke – vilkikai ne vien ramiai stovi eilėje, jie zuja pirmyn ir atgal, apsisuka ir vėl sugrįžta.“
Nors vasara – kelionių metas, žmonės retai drįsta galvoti apie išvykas. „Vilkikai užstatę kelią, sunku pravažiuoti, o jeigu dar priešpriešais išnirs koks miškovežis, kas tada?“ – nerimu dalijasi Vitalijus.
Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai buvo uždaryti dar pernai vasarą. Šiam Susisiekimo ministerijos siūlymui tuomet pritarė Vyriausybė. Šiemet pavasarį uždarius Raigardo ir Lavoriškių punktus, šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai.
Balandžio mėnesį Šalčininkų rajono merui Zdzislavui Palevičiui sukvietus gyventojus į susitikimą, buvo išgirsta, kaip dėl to nukentėjo šeimų gyvenimas.
Sunerimusios moterys iš Čiužiakampio pasakojo, kad gyvenvietėje kuriasi daug jaunų šeimų, kuriose auga vaikai – juos reikia nuvežti į mokyklas, darželius, gydymo įstaigas, būrelius, tad sklandus susisiekimas su Šalčininkais yra būtinas ir dėl ugdymo, ir dėl sveikatos.
Į susitikimą su meru atvykę vietos gyventojai pasisakė apie pablogėjusį eismą, gadinamą kelio dangą, užstatytus įvažiavimus į kiemus ir naktimis miegoti neleidžiančius vilkikų variklius.
Neišvengta ir avarijų bei konfliktų – laukti pavargę vilkikų vairuotojai ne visada sutramdo savo susierzinimą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantis meras Zdzislav Palevič taip pat pabrėžė, kad gyventojai nėra palikti vieni, savivaldybė daro, ką gali: „Bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija, AB „Via Lietuva“, AB „Kelių priežiūra“, Policijos departamentu, Pasienio kontrolės punktų direkcija. Nuolat informuojame šias institucijas apie situaciją keliuose, teikiame prašymus.“
Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva aptarta eismo saugumo situacija dėl nusidriekusios vilkikų eilės magistraliniame kelyje A15. Spręsti susiklosčiusios situacijos į Šalčininkus buvo atvykęs LRV Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Kol kas bandoma imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, vilkikus nukreipti laukti kitur, tačiau esminių sprendimų trūksta.
Natūralu, kad savivaldybė viena nėra pajėgi pati išspręsti dėl vyriausybės lygmeniu priimtų sprendimų kilusių problemų, be to, neįmanoma veikti ir už savo kompetencijos ribų, pavyzdžiui, kelias A15, kuriame visą pavasarį rikiavosi vilkikai, yra valdomas AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) ir priklauso Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai.
Apie gyventojams kilusius sunkumus svarbu kalbėti ir rašyti, nes kai kurios institucijos, regis, elgiasi priešingai – tiksi, kad tylėjimas reiškia problemų nebuvimą.
Pavyzdžiui, išanalizavus Susisiekimo ministerijos ar „Via Lietuva“ internetiniuose puslapiuose pateiktą informaciją, apie susidariusią situaciją ir jos sprendimo būdus Šalčininkų rajone beveik nieko neįmanoma rasti arba tekstai įkelti prieš kelis mėnesius, nors rajone gyvenantys žmonės už savo teisę į ramų kasdienį gyvenimą kovoja ir šiandien.
Tiesa, paspaudus šią nuorodą https://pkpd.lrv.lt/lt/eiles-pasienyje/ galima gyvai sekti vilkikų eiles pasienyje. Skaičiai iškalbingi: veikiančiuose pasienio punktuose rikiuojasi šimtai krovininių automobilių.
Minėtame puslapyje esančioje lentelėje prie Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų palaukimo aikštelių nurodyta „padidėjęs automobilių srautas“.
Nurodytas prognozuojamas laukimo laikas birželio 28-tą dieną Šalčininkų pasienio aikštelėje buvo net 147 valandos! Medininkų punkte – 97 valandos. Šiuose punktuose laukia apie 500-650 vilkikų.
Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai tikrai neliks tik nepatogia ir nepastebima statistika, virtusia vien vietos gyventojų problema.
Apie susidariusią probleminę padėtį Baltarusijos pasienyje ir būtinybę ją spręsti aiškiai kalba LLRA-KŠS pirmininkas, europarlamentaras Waldemar Tomaszewski.
„LLRA-KŠS atstovai dažnai lankosi vilkikų eilių paveiktose teritorijose, deja, centrinės valdžios atstovų ten sutikti praktiškai neįmanoma“, – vyriausybės abejingą požiūri ir nenorą spręsti egzistuojančias problemas pastebi politikas.
„Neramina tai, kad eilės pasienyje kartais, regis, sustoja ir visiškai nejuda ištisas paras. Kažkas tikrai yra negerai“ , – pastebi Mažųjų Sėlų kaime sodybą turintis Vitalijus.
Valstybės sienos perėjimo punktų uždarymas ne tik apsunkino gyventojų kasdienybę, laisvą judėjimą pasienio ruože, bet ir apribojo bendravimo galimybę su giminaičiais, gyvenančiais kitoje sienos pusėje. O tokių šeimų, atskirtų beveik aklinai uždarytomis sienomis, yra tikrai apstu.
Todėl svarbu, pasitelkiant ir diplomatines priemones, užtikrinti gyventojams jų saugų kasdienį egzistavimą. Tai galima pasiekti užmezgus diplomatinius santykius su mūsų šalies kaimyninėmis valstybėmis.
Diplomatinių santykių būtinumą pažymėjo LLRA-KŠS pirmininkas, teigdamas, kad vienas jo darbų Europos Parlamente bus santykių su Baltarusija, kuri yra kultūriškai ir istoriškai susijusi su Lietuva, gerinimas.
Tuo tarpu gražu pastebėti tai, kad vietos gyventojai, bendradarbiaudami su savivaldybe, net ir šioje keblioje situacijoje palaiko vieni kitus: sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, dalijasi informacija apie eiles pasienyje, eismo intensyvumą, rašo patarimus, kaip lengviau ir greičiau pasiekti kelionės tikslą.
Vis dėlto apmaudu suvokti, kaip įprasta kasdienė veikla pasienio gyventojams tapo iššūkiu, kuriam reikia pasiruošti, iš anksto suplanuoti.
Todėl LLRA-KŠS atstovai rankų nenuleis ir toliau gins kiekvieno žmogaus ir šeimos galimybes jaustis laisvai, saugiai judėti šalyje bei neginčijama teise netrikdomai pasiekti ugdymo, gydymo įstaigas, nuvykti į maisto parduotuves, lankyti artimuosius.
Gintarė Pugačiauskaitė
