Šiais metais Lietuvoje kilo beveik 5300 gaisrų, kuriuose žuvo 56 žmonės, o 123 gyventojai patyrė traumų, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) sausio-rugpjūčio mėnesių duomenys. Draudikai atkreipia dėmesį, kad aiškinantis registruotų gaisro žalų aplinkybes ryškėja viena svarbi detalė – absoliučioje daugumoje pastatų nebuvo įrengtas arba neveikė dūmų detektorius, kuris galėjo laiku pranešti apie kylančio gaisro pavojų.
Kaip pažymi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo” žalų departamento direktorius, gaisrinės saugos taisyklės numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose Lietuvoje. Nors ši tvarka be išimčių galioja nuo 2018 m., realybė yra kitokia.
„Mūsų ilgametis įdirbis dirbant su gaisrų sukeltomis žalomis rodo, kad gyventojų sąmoningumas, jog dūmų detektorius gali padėti išvengti didelės gaisro nelaimės, yra labai žemas. Ekspertiniu vertinimu, apie 5 proc. gyvenamųjų namų savininkų ir tik 1 proc. butų savininkų yra įsirengę privalomus turėti dūmų detektorius. Kaip taisyklė, tai yra didesniuose miestuose esantys naujos statybos būstai”, − komentuoja A. Juodeikis.
Tačiau, pasak eksperto, būtent miesteliuose ir kaimo vietovėse, o ne miestuose buvo fiksuota daugiausiai žūčių gaisruose. Remiantis PAGD pateikiama aštuonių šių metų mėnesių statistika, kaimuose ir miesteliuose buvo fiksuotos 37 žūtys gaisruose (66 proc.), o miestuose šis skaičius siekė 19 (34 proc.).
Be to, vertinant visų registruotų gaisrų pobūdį, daugiausia jų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – daugiau nei 1400 arba 27 proc. visų gaisrų. Tuo metu vien tik individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo virš 1000 gaisrų, iš kurių apie 50 proc. dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
„Šie statistiniai duomenys atskleidžia akivaizdžią rizikos grupę. Tai kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose esantys senos statybos gyvenamieji namai, kuriuose yra įrengti ir naudojami kietojo kuro šildymo katilai, krosnys, židiniai. Be to, labai dažnu atveju šių individualių namų gyventojai nėra įsirengę dūmų detektoriaus”, − sako A. Juodeikis.
AGD duomenimis, dažniausiai pasitaikančios gaisrų priežastys yra neatsargus elgesys su atviru ugnies šaltiniu, neatsakingas rūkymas patalpų viduje, o taip pat krosnių, židinių, dūmtraukių eksploatavimo pažeidimai bei gedimai.
„Mūsų skaičiavimais, uždarose patalpose įrengti dūmų signalizatoriai gali iki 20 proc. sumažinti gaisro riziką, kai ugnies židinį pavyksta nustatyti ir neutralizuoti dar prieš įsiplieskiant gaisrui. Neseniai fiksavome atvejį, kai žmonės registruodami žalą pabrėžė, kad jei ne turėta gaisro signalizacija, laiku įspėjusi apie prasidedantį gaisrą, nuostoliai būtų buvę kur kas didesni ir kilęs gaisras greičiausiai būtų suniokojęs jų turtą”, − komentuoja žalų ekspertas.
A. Juodeikis pabrėžia, kad renkantis dūmų detektorių svarbu atsižvelgti į tai, kokioje patalpoje ar pastate jis bus naudojamas:
- Būstuose, kurie yra daugiabučiuose pastatuose, pakanka įrengti pačius paprasčiausius dūmų detektorius, kurių jutikliai reaguoja į padidėjusį dūmų kiekį ir apie tai praneša garso ir šviesos signalais;
- individualiuose namuose, kuriuose naudojamas kietojo kuro katilas, krosnis arba židinys, verta įrengti dūmų detektorių su papildoma smalkių atpažinimo funkcija. Toks detektorius aptiks ir praneš ne tik apie dūmų, bet ir apie smalkių (anglies monoksido) pavojų;
- jei pastate įrengtas dujinis katilas arba naudojama dujinė viryklė, rekomenduojama įrengti detektorius, fiksuojančius suskystintų ir gamtinių dujų nuotėkius. Tokie nuotėkiai yra labai pavojingi ir gali sukelti sprogimą;
- jau įrengtus ir naudojamus gaisro signalizatorius būtina periodiškai patikrinti, užtikrinant nepertraukiamą jų veikimą.
