Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali būti nukreipęs karo prieš Ukrainą vyksmą trumpalaikiams tikslams. Kremlius galimai nori sustiprinti savo pozicijas jau okupuotose Ukrainos teritorijose ir gaivinti vos gyvą šalies ekonomiką.

Tomas Čyvas

Apie tai liudija nauja žvalgybinė informacija, kurią ištyrė JAV ir Vakarų pareigūnai, rašo CNN, remdamiesi gerai informuotais šaltiniais.

Pažymėtina, kad dar neseniai Vakarų žvalgybos šaltiniai teigė, jog V. Putinas tikėjo: karo padėtis atitinka jo interesus ir jis turi tiek resursų, tiek žmonių, kad galėtų ilgiau kovoti kol užimtų visą Ukrainą.

CNN pašnekovų teigimu, nuomonė, kad V. Putinas pakeitė savo poziciją, kas naudinga JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo derybininkams.

Pastarieji mano, kad Maskvos diktatorius gali būti labiau linkęs svarstyti taikos susitarimą.

Tiesa, nemažai aukšto rango JAV pareigūnų ir toliau skeptiškai vertina V. Putiną bei jo teiginius, kad jis nori pasiekti taiką.

Vyrauja nuomonė, kad net jei Rusija sutiktų su Jungtinių Valstijų siūlomu susitarimu (kuriame numatyta, kad Rusija kontroliuos dalį Ukrainos teritorijų), ilgainiui Maskva gali atnaujinti karo veiksmus ir bandyti užgrobti daugiau Ukrainos žemių.

Štai kaip situaciją apibūdina vienas aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas:

„Manau, kad jis (Putinas, – UNIAN) tikriausiai galvoja – nenoriu sakyti, kad galvoja apie mažiau, – bet galvoja apie tai, kas yra pagrįstas artimiausio laikotarpio tikslas“. Tai gali būti pasirengimas naujam agresijos etapui.

„Viskas priklauso nuo to, ką JAV yra pasirengusios padėti ant stalo, kad Putinas galėtų ne tik skelbti pergalę šalies viduje, bet ir iš tikrųjų jaustis pasiekęs kažką, dėl ko verta padaryti reikšmingą pertrauką, o vėliau galbūt atnaujinti kovą“, – pridūrė jis.

Pašnekovas priminė, kad V. Putinas ne kartą yra prabilęs apie istorinę rusų tautos kilmę. O užimti didžiąją dalį Ukrainos yra jo ilgalaikis tikslas – „bent jau tas dalis, kurios, V. Putino akimis, yra rusų civilizacijos lopšys“.

Vienas Europos pareigūnas sutinka su nuomone, kad Maskva nori „žaisti kartu“ su JAV ir apriboti savo trumpalaikius tikslus kare. Taip Kremlius gali bandyti pagerinti santykius su Vašingtonu. Tačiau Rusijos Federacija „aiškiai neatsisakė savo maksimalistinių tikslų kare“.

Pasak pareigūno, Maskva mano, kad santykių su JAV gerinimas „padėtų atitraukti dėmesį po taktinės pauzės, o tada jie galėtų panaudoti karinių, ekonominių, informacinių ir politinių priemonių derinį, kad pasiektų visus V. Putino tikslus Ukrainoje ir už jos ribų“.

Tuo pat metu aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Rusijos tikslas yra pasiekti, kad būtų pripažinta kuo daugiau okupuotų teritorijų, ir turėti „kuo silpnesnę Ukrainą“.

Vis dėlto nėra jokių požymių, kad V. Putinui iš tikrųjų pavyks užkariauti likusią Ukrainos dalį, kai jo pajėgos jau seniai neįvykdė jokių dramatiškų proveržių fronte.

Taigi bet kokie Putino mąstymo pokyčiai yra susiję su šio fakto suvokimu ir JAV pastangomis priversti Ukrainą bei Rusijos Federaciją susitarti nutraukti karą.

Tačiau Vakarų pareigūnai ir žvalgybos pareigūnai jau seniai abejoja, ar V. Putinas ir jo aplinka derasi sąžiningai, o ne paprasčiausiai bando vilkinti procesą ir tęsti karinę agresiją.

Nauji susišaudymai

Nepriklausomai nuo to, kas pasirašoma ir dėl ko deramasi – karo veiksmai nesiliauja.

Rusijos bepiločių skraidyklių atakos metu Charkove buvo sužeisti 47 žmonės. Apie tai pranešė vietos vadovai.

Atnaujinta 00:45 val.Pasak HOVA vadovo Olego Sinegubovo, dėl atakos buvo sužeisti 47 žmonės.

„Beveik penkiasdešimt žmonių buvo sužeisti dėl masinės okupantų atakos. Tarp jų yra 11 metų vaikas. Miesto ligoninėse yra 8 vidutinio sunkumo būklės nukentėjusieji.Užpulti 4 miesto rajonai: Slobodskaja, Saltovskaja, Kijevo ir Osnovjansko. Kilo gaisrai. Buvo apgadinti gyvenamieji namai, civilinė infrastruktūra, automobiliai“, – rašė jis.

Ukraina atsakė – Gegužės 3 d. naktį okupuotame Kryme virš Sevastopolio, Feodosijos ir Kerčės girdėjosi garsūs sprogimai. Preliminariai pranešama, kad rusų oro gynybos sistemos numušinėjo Ukrainos dronus.

„Vietos gyventojai pasakojo, kad danguje virš Kerčės ir Feodosijos nuo Juodosios jūros pusės matyti blyksniai ir girdėti sprogimų garsai.Liudininkai teigia iš viso girdėję nuo keturių iki aštuonių garsų. Taip pat pranešama, kad uždarytas įvažiavimas į Krymo tiltą. Šiuo metu oficialios informacijos apie aukas ir sugriovimus nėra“, – rašo SHOT kanalas. Taip pat vėliau sprogimai nugriaudėjo Novorosijske, Krasnodaro krašte.

Taika mainais į žemę?

Kijevo meras – praeityje garsus boksininkas – Vitalijus Kličko  prieš kurį laiką pasiūlė, kad Ukrainai gali tekti atiduoti teritoriją, idant baigtųsi karas su Rusija.

Ukrainoje atlikta apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų mano, jog net jei bus padarytos teritorinės nuolaidos, taika bus tik laikina ir nepatikima.

Ukrainiečiai iš karto audringai sureagavo, todėl meras atšaukė savo žodžius ir pareiškė, kad „teritorinės nuolaidos prieštarauja mūsų nacionaliniams interesams ir mes turime iki paskutinio žmogaus kovoti prieš jų įgyvendinimą“.

Prieš savaitę Ukrainoje atlikta apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų mano, jog net jei bus padarytos teritorinės nuolaidos, taika bus tik laikina ir nepatikima.

Dar 31 proc. respondentų mano, kad nuolaidos apskritai nelems taikaus gyvenimo.

Tuo pat metu Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KMIS) duomenys parodė, kad kovo mėn. teritorines nuolaidas palaikė apie 39 proc. apklaustųjų, 2022 m. gegužės mėn. tokių buvo tik 10 proc.

„Kitos sociologinės institucijos – Razumkovo centro – duomenys, pagrįsti vasario-kovo mėn. atliktos apklausos rezultatais, parodė, kad beveik 82 proc. respondentų nepritaria jokiam oficialiam okupuotų teritorijų pripažinimui“, – primena ‚Reuters‘.

Savo ruožtu Antonas Grušeckis iš KMIS pažymėjo: „Teritorinių nuolaidų, kurias daugiau nei pusė gyventojų gali priimti sunkia širdimi, apibrėžimas yra faktinis okupacijos pripažinimas be de jure pripažinimo“.

Pabrėžiama, kad, išskyrus tokį V. Kličko pareiškimą, joks kitas žymus Ukrainos politikos veikėjas nėra kalbėjęs apie būtinybę pripažinti teritorijų praradimą.

Be to, politologas Eugenijus Magda mano, kad norint užtikrinti galimo susitarimo pripažinimą, būtinas Ukrainos valdžios ir visuomenės dialogas dėl teritorijos atsisakymo.

„Deja, turime būti realistai“, – pridūrė ekspertas ir pažymėjo, kad daugelis ukrainiečių diskusijas apie kompromisą dėl teritorijos vis dar suvokia kaip išdavystę.

Anksčiau JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovas Keithas Kelloggas pareiškė, kad Ukraina esą yra pasirengusi iš tikrųjų pripažinti karo metu patirtus teritorinius nuostolius. Pasak jo, kalbama tik apie teritorijas, kurios dabar yra okupuotos.

„Jie (ukrainiečiai – UNIAN) supranta, kad kai bus sudarytos paliaubos, kiekviena pusė liks tose pozicijose, kurias buvo užėmusi. Būtent tam jie yra pasirengę. Praėjusią savaitę jie mane informavo, kad jau aptarė šį susitarimą. Paliaubos dabartinėse linijose yra tai, kam jie yra pasirengę“, – sakė Kelloggas.

Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi nuolaidoms dėl Ukrainos.

Susijęs straipsnis:

Ką reiškia JAV ir Ukrainos sutartis?