Vyksta pasaulinė konkurencija svarbiausių naudingųjų iškasenų ir retųjų žemės elementų srityje.
Gegužės 1 d. Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašė ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms suteikiamos lengvatinės teisės į naudingųjų iškasenų gavybą Ukrainoje.
Susitarimu įsteigiamas JAV kontroliuojamas ir bendrai valdomas investicinis fondas, kuris gaus pajamų iš naujų svarbiausių naudingųjų iškasenų, naftos ir gamtinių dujų projektų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškina, kad naujoji sutartis leidžia „ir Ukrainai, ir Jungtinėms Valstijoms, kurios remia mūsų gynybą, užsidirbti pinigų bendradarbiaujant“, nes Ukraina toliau ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Susitarimas sudarytas, nes pasaulinė svarbiausių naudingųjų iškasenų rinka išlieka labai konkurencinga, o Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Rusija šiuo metu pirmauja pagal naudingųjų iškasenų perdirbimo infrastruktūrą bei pajėgumus.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja, kad iki 2030 m. beveik 50 proc. svarbiausių naudingųjų iškasenų perdirbimo rinkos vertės bus sutelkta KLR.
Be to, TEA vertina, kad iki 2030 m. daugiau kaip 90 proc. akumuliatoriams skirto grafito ir 77 proc. rafinuotų retųjų žemių bus gaunama iš KLR.
2022 m. iš Rusijos bus gaunama 40 proc. viso pasaulyje sodrinamo urano. 2024 m. maždaug 35 proc. urano (naudojamo branduoliniam kurui) importo į JAV keliavo būtent iš Rusijos.
Jamestown analitikai jau daugelį metų vertina tarptautinę konkurenciją ir galimybes kritinių iškasenų ir retųjų žemės elementų srityje.
Eurasia Daily Monitor
