Nors apie moterų sveikatą kalbame vis atviriau, kai kurios temos tebėra apsuptos tylos, gėdos jausmo ir delsimo, kurie neretai kainuoja brangiai – ne tik emocinę ramybę, bet ir sveikatą. Vis daugiau moterų pirmiausia renkasi pasitarti su gydytoju nuotoliniu būdu per tam skirtas sveikatos priežiūros platformas, tokias kaip „uhealth“. Plačiau apie tai, kodėl kai kurių ginekologinės sveikatos temų moterys vis dar baiminasi ir ką su tuo daryti, pasakoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė.
„Dažnai moterims sunkiausia kalbėti apie lytinio gyvenimo problemas. Net jei pagrindinis nusiskundimas susijęs su lytinių santykių kokybe, kiekybe ar nemaloniais pojūčiais, dauguma pacienčių pradeda kalbą nuo kitų temų, o po to lyg tarp kitko priduria, kad yra klausimų šioje srityje. Kartais atidėliojama kreiptis dėl vaisingumo sutrikimų. Visuomenėje vis dar mažai priimta kalbėti apie amžėjimo sukeltus kūno pokyčius, perimenopauzę, menopauzę, šlapimo nelaikymą“, – sako A. Dičiūnienė.
Pasak jos, dalis moterų jaučiasi tarsi neturinčios teisės skųstis, nes šie pokyčiai laikomi „moters lemtimi“. Tokia nuostata lemia, kad net paprasti, gydomi simptomai lieka neaptarti, o pagalbos paieška atidedama metų metais.
Kodėl moterys delsia kreiptis pagalbos
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad gėda – pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys vengia ginekologo kabineto, realybė sudėtingesnė. Anot gydytojos, priežasčių spektras platus – nuo psichologinių iki grynai praktinių.
„Kartais priežastys tiesiog elementarios – greitas gyvenimo tempas, sudėtinga dienotvarkė, logistinės problemos. Kitais atvejais – neigiamos ankstesnės patirtys, baimė, nerimas, susiformavęs neigiamas požiūris į savo kūną, kai tam tikros kūno dalys ir jų problemos laikomos gėdingomis“, – aiškina A. Dičiūnienė.
Ji priduria, kad nors sveikatos raštingumas kyla, vis dar pasitaiko atvejų, kai moterys neįvertina simptomų rimtumo arba nulemia prastas paslaugų prieinamumas – ilgi laukimo terminai, sudėtingas registracijos procesas. Tokiais atvejais motyvacija kreiptis mažėja, o problema lieka uždelsta.
„Dalies ligų gydymo sėkmė ir sudėtingumas tiesiogiai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, ypač kai kalbama apie onkologines ir infekcines ligas. Apskritai, prevencija yra efektyviausia tiek laiko, tiek emocijų, tiek kainos prasme“, – pabrėžia A. Dičiūnienė.
Profilaktiškai pas ginekologą rekomenduojama apsilankyti bent kartą per metus, pataria gydytoja. Moterims, kurios neturi nusiskundimų ir dalyvauja patikros programose, tą padaryti pakanka kartą per dvejus metus.
Kaip įveikti gėdos jausmą ir baimę kalbėti
Siekiant įveikti nerimą kalbėti, vienas svarbiausių žingsnių – jį pripažinti, pataria gydytoja. Dauguma moterų, kurios ilgai delsė, po vizito pripažįsta, kad baimės buvo perdėtos.
„Pirmiausia, problemai spręsti reikia ją įvardinti – tiek sau, viduje, tiek iš išorės. Ilgas delsimas neretai tik stiprina neigiamas emocijas, o po vizito neretai išgirstu: „nebuvo taip jau ir baisu“. Jei moteris jaučia padidėjusį nerimą prieš vizitą ar vizito metu, visada raginu tai įvardinti. Žinodami specifines baimes, mes galime sudaryti tinkamiausią priežiūros planą“, – pasakoja gydytoja.
Ji priduria, kad savo nusiskundimais labai retai galima nustebinti patyrusį specialistą. Dauguma baimių yra bendros visoms moterims, ir kalbėjimas apie jas – pirmas žingsnis į rūpestį savimi. Kai kam šį žingsnį žengti padeda nuotolinės konsultacijos, leidžiančios pasikalbėti su gydytoju iš saugios aplinkos.
„Tam tikrais atvejais nuotolinė konsultacija gali būti greičiausias ir efektyviausias būdas gauti pagalbą bei sudaryti tolesnį planą, ypač kai kalbame apie pasikartojančias ar lėtines problemas, kontracepcijos poreikį ar atvejus, kai jau atlikus ištyrimą norima antros nuomonės“, – sako A. Dičiūnienė.
Būtent tokią galimybę siūlo ir platforma „uhealth“, leidžianti moterims patogiai konsultuotis su gydytojais internetu. Per kelias minutes galima pasirinkti norimos srities specialistą, užsiregistruoti, aprašyti simptomus ir gauti gydytojo rekomendacijas.
„Pastebime, kad kai kurios moterys pirmąjį pokalbį mieliau pradeda nuotoliniu būdu – taip joms lengviau įveikti barjerą. Mūsų platformoje neretai moterys ir vyrai, kaip konsultacijos su gydytoju formą pasirenka susirašinėjimą, kad galėtų drąsiau užduoti „nepatogius“ klausimus. Tai padeda įveikti pirmą nerimo ir baimės barjerą. Vėliau jau pereinama į vaizdo konsultacijas ir apie nepatogius klausimus pasikalbama daug drąsiau“, – teigia Andrius Zigmanta, „uhealth“ produktų vadovas.
Kaip formuoti sveikesnį požiūrį į savo kūną
Asmeninis pokytis neatsiejamas nuo platesnio visuomenės požiūrio į moters kūną ir sveikatą, kuris savo ruožtu prasideda nuo švietimo ir empatijos – tiek visuomenės, tiek gydytojų pusėje.
„Visuomenė yra kontinuumas, tad svarbūs daugybė faktorių – pradedant vaikų lytiniu švietimu, kuris leidžia suformuoti pozityvias bei realistiškas nuostatas apie lytinę sveikatą, lytiškumą ir moteriškumą, baigiant sveikatos apsaugos sektoriaus politika. Labai svarbus ir medikų gebėjimas užmegzti teigiamą santykį, sudaryti saugią atmosferą, kurioje nėra neliečiamų klausimų“, – sako A. Dičiūnienė.
Pasak gydytojos, net jei problemos nepavyksta išspręsti iš karto, pagalbos visada įmanoma sulaukti – svarbiausia žengti tą pirmą žingsnį. Rūpinimasis savimi – tai ne gėda, o pagarba savo kūnui ir gyvenimui.
