Nebūsiu originalus – š. m. birželio 7 d. Algimantas Šindeikis jau rašė, kad slapta rinkdama generalinį direktorių LRT Taryba pažeidė LRT įstatymą, konkrečiai, šio įstatymo 12 str. 3 d. reikalavimą, kad balsams pasiskirsčius po lygiai sprendimą lemia Tarybos pirmininko balsas.
Tarp išvardintų šios taisyklės išimčių nėra numatytas LRT generalinio direktoriaus skyrimas į pareigas, taigi, šiam klausimui spręsti turi būti taikoma bendra tvarka – visų Tarybos narių balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai – lemiamas Tarybos pirmininko balsas.
Algimantas Šindeikis logiškai taip apibendrina LRT įstatymo 12 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą: “slapto balsavimo negali būti tokiais atvejais, kai Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai. Tokią situaciją draudžia LRT įstatymas, … slaptas balsavimas negali tapti kliūtimi Tarybai priimti sprendimą, kai Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai. LRT įstatyme nenustatyta, kad Generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu.
Todėl slaptas balsavimas negalimas …LRT Taryba negali priimti nei savo darbo reglamento, nei LRT vadovo konkurso tvarkos, kuri neatitiktų įstatymo. Ir juolab tokios tvarkos laikytis priimant LRT nutarimus. Negali būti tokios situacijos, kad įvykus balsavimui ir balsams pasiskirsčius po lygiai, nebūtų vadovaujamasi LRT įstatymu priimant sprendimą.”
Deja, LRT Taryba ir toliau nusiteikusi skirdama LRT generalinį direktorių įstatymą pažeidinėti. Šįkart sąmoningai, ne iš nežinojimo ar dėl klaidos. Blogiau, kad sprendimas vėl generalinį direktorių skirti slaptu balsavimu grindžiamas nesąžiningai manipuliuojant oficialiąja konstitucine doktrina ir, atrodo, kai kuriems Tarybos nariams teisininkams slaptumu dangstant savo baimę atskleisti, už ką ir kodėl balsuoja.
Mat balsavimo slaptumo doktrina, kuria kolegos remiasi, yra skirta tikrai ne LRT generalinio direktoriaus skyrimui ir ne LRT Tarybos veiklai, o rinkimams (nacionaliniams ir savivaldos) į politines atstovaujamąsias institucijas. Iš tikrųjų vienas iš demokratinių rinkimų į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas, taip pat Prezidento rinkimų principų yra slaptas balsavimas (kaip ir visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė, sąžiningas rinkimų procesas). Aiškindamas slaptą balsavimą tokiuose rinkimuose KT iš tikrųjų pažymėjo, jog jis skirtas tam, kad niekas negalėtų kontroliuoti rinkėjo valios ir daryti įtakos jo pasirinkimui.
Tačiau LRT generalinio direktoriaus skyrimas nėra visuotiniai nacionaliniai ar savivaldos rinkimai, o LRT Tarybos nariai nėra eiliniai rinkėjai, balsuojantys tokiuose rinkimuose. Tad konstituciniai nacionalinių ir savivaldos rinkimų principai nėra taikomi valstybės įstaigų ir LRT vadovų skyrimui. Keista, kai to negeba suvokti teisininkai.
Panašiai LRT Taryba nėra politinė atstovaujamoji institucija, kurios nariams, kaip Seime, Europos Parlamente ar savivaldybių tarybose, būtų taikomas lygaus statuso, įskaitant lygią balso teisę, principas. Tad, kad ir kaip man asmeniškai nepatiktų, įstatymų leidėjas gali, numatęs lyginį LRT Tarybos narių skaičių, numatyti ir lemiamą Tarybos pirmininko balsą balsams pasiskirsčius po lygiai.
Nėra jokio konstitucinio pagrindo prilyginti LRT Tarybos pirmininką savivaldybės tarybos nariui – merui (iki 2023 m.), kurio lemiamo balso teisė buvo pripažinta antikonstitucine dėl tarybos narių lygaus statuso principo pažeidimo (beje, ir pats mero buvimas tarybos nariu buvo antikonstitucinis).
Taigi nėra jokių konstitucinių argumentų LRT Tarybai nevykdyti LRT įstatymo reikalavimo dėl atviro balsavimo skiriant generalinį direktorių. O net jei ir kas nors iš Tarybos narių manytų tokių argumentų turįs, tai vis tiek teisinėje valstybėje neatleistų LRT Tarybos nuo pareigos veikti pagal įstatymą. Juk LRT Taryba – ne Konstitucinis Teismas, ir šalyje visuotinai taikoma įstatymų konstitucingumo prezumpcija.
Be to, nusprendusi skirti generalinį direktorių slaptu balsavimu LRT Taryba pažeidė ne tik įstatymą. Akivaizdžiai pažeidžiami LRT, kaip nacionaliniam transliuotojui, taikomi konstituciniai atskaitomybės visuomenei, viešumo ir skaidrumo principai. Slaptas balsavimas suteikia ne daugiau nepriklausomumo LRT Tarybos nariams, o išlaisvina juos nuo bet kokios viešos atskaitomybės, pareigos aiškinti visuomenei savo sprendimų motyvus, kitaip tariant, suteikia diskreciją priimti bet kokius, be kita ko, dalykiniais argumentais nepagrįstus, o nulemtus subjektyvių simpatijų ar antipatijų arba neviešų politinių užsakymų sprendimus.
Apskritai tvarkant panašius valstybės ar viešuosius reikalus slaptumas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė. Prisimenu kadais prof. E. Kūrio išsakytą mintį, jog Seime visi balsavimai turėtų būti vieši, išskyrus Konstitucijoje aiškiai numatytus slapto balsavimo atvejus. Jei bijai atskleisti ir paaiškinti savo poziciją, nėra ko eiti į tokias pareigas.
Dainius Žalimas yra Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės Fakulteto dekanas, buvęs KT pirmininkas.
