Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant COVID-19 testų pirkimo bylą, antradienį joje liudijęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pasakojo, kad koronaviruso pandemijos metu teko priimti sprendimus kuo greičiau, veikti ne pagal instrukcijas. Buvęs premjeras teigė, nesuprantantis, kodėl buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė šioje byloje susilaukė kaltinimų.
COVID-19 testų pirkimo byloje buvusi sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos viceministrė L. Jaruševičienė yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Jai įtarimai buvo pareikšti 2020 m. vasarą. Tuomet ministrų kabinetui vadovavo S. Skvernelis, jis šiuo metu eina Seimo pirmininko pareigas.
Nuotoliniu būdu teisme antradienį liudijęs S. Skvernelis pasakojo, kad 2020 m., prasidėjus koronaviruso pandemijai, Lietuva, kaip ir kitos valstybės, susidūrė su krize, nežinojo, kaip reikėtų kovoti su koronavirusu.
„Visas pasaulis ir Lietuva susidūrė su precedento neturinčia krize. Niekas nežinojo, ką daryti, nežinojo algoritmų. Situacija buvo nestandartinė. Priešas buvo nežinomas, tad reikėjo daug eksperimentuoti“, – COVID-19 pandemiją prisiminė S. Skvernelis.
Jis teigė, kad Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbta ekstremali situacija, karantinas. Buvęs premjeras pasakojo, jog pandemijos metu ypač trūko įvairių apsaugos, testavimo priemonių, jų valstybės rezerve nebuvo, mat, pasak liudytojo, iki tol niekas nebuvo susidūręs su tokiu virusu.
Taip pat, anot S. Skvernelio, kartu teko skubėti gelbėti Lietuvos ekonomiką.
„Buvo priiminėjami sprendimai, kliaujantis kitų valstybių patirtimi, ekspertų, kurie vieni kitiems prieštaraudavo, nuomonėmis“, – komentavo S. Skvernelis.
Anot jo, ypač sunkios buvo apsaugos drabužių, kaukių, testų paieškos, nes reikėjo konkuruoti su kitomis valstybėmis, siekiant įsigyti šių priemonių.
„Reikėjo konkuruoti minutės tiklsumu su kitomis valstybėmis“, – dėstė S. Skvernelis.
Liudytojas pabrėžė, kad 2020 m. pareigūnai dirbo itin daug, priiminėjo nestandartinius sprendimus, siekdami gelbėti žmonių gyvybes, kuo greičiau surasti įvairias apsaugos priemones. S. Skvernelis neslėpė esantis nustebęs, jog buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, atsižvelgiant į pandemijos metu skubiai priiminėtus sprendimus, darbo krūvį, nestandartinę situaciją, yra teisiama.
Anot jo, pandemijos metu ne vienas pareigūnas veikė „ne pagal instrukcijas“.
„Nesuprantu, ką ji (L. Jaruševičienė – ELTA) čia veikia šitame teisme“, – sakė S. Skvernelis.
Buvęs premjeras kartojo, kad pandemijos metu valdžios pareigūnams teko arba „veikti čia ir dabar, gelbėti žmonių gyvybes“, arba susidurti su situacija, kai „tektų matyti daug nuo viruso mirusių žmonių“.
„Iš šios dienos pozicijų dabar labai lengva viską vertinti, svarstyti“, – tvirtino buvęs ministras pirmininkas.
S. Skvernelis teigė, kad su buvusia sveikatos apsaugos viceminsitre L. Jaruševičiene tiesiogiai dirbti neteko, bet ją liudytojas įvardijo, kaip vieną svarbiausių asmenų kovoje su koronaviruso pandemija.
„Ji buvo viena iš tų viceministrių, kuri padarė ypatingai daug, kad šalis ir jos gyventojai būtų sveiki“, – apie kaltinamąją byloje kalbėjo S. Skvernelis.
Ekspremjeras: kainų lyginimas yra spekuliatyvus
S. Skvernelis, atsakinėdamas į prokuroro Gintaro Plioplio klausimus, pažymėjo manantis, kad lyginti koronaviruso testų kainas iš šios dienos perspektyvų yra „spekuliatyvu“.
„Kainų lyginimas šiai dienai yra spekuliatyvus. Tada, pamenu, kainos keitėsi kasdien po kelis kartus. Kalbant apie įsigijimus, tai ne kaina buvo svarbiausia. Svarbiausias dalykas buvo pristatymo greitis ir kiekis“, – dėstė liudytojas.
Šioje byloje L. Jaruševičienė teisiama dėl esą permokėjimo už COVID-19 testus, kurie buvo pirkti pandemijos metu.
S. Skvernelis teisme kartojo, kad testavimas pandemijos metu buvo itin svarbus, tad ir testų buvo ieškoma, prioritetą skiriant testų pateikimo greičiui, o ne kainai. Tiesa, buvęs premjeras pažymėjo, kad vykdant pirkimus, buvo paisoma teisinio reglamentavimo.
„Tuomet pagrindinė priemonė buvo testavimas. Testų trūko. Tuomet man reikėjo rašyti žinutę Lenkijos premjero Mateuszui Morawieckiui, prašant, kad paskolintų testų“, – prisiminė S. Skvernelis.
Apklausos metu atsakinėdamas į proceso dalyvių klausimus S. Skvernelis ne kartą minėjo esantis nutebęs, jog teisme atsidūrė baudžiamoji byla dėl COVID-19 testų pirkimo.
„Kas nutiko su šia byla, tai buvo suduotas didžiausias smūgis. Mes su buvusiais ministrais pasikalbam – reikėjo nieko nedaryti ir galbūt sėsti teisiamųjų suolą, kad nevykdėme pareigos“, – savo nuostaba dalijosi liudytojas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvą užklupus pandemija, valdžios pareigūnai ėmėsi veiksmų, kurie „verti“
Kitas teismo posėdis byloje planuojamas spalio 7 d.
L. Jaruševičienė kaltinama piktnaudžiavimu
Prokuratūra baudžiamąją bylą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo teismui perdavė 2022 m. rugpjūtį.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
