2021 05 28
Tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyviniai dokumentai, atrasti Čekijoje, šiandien oficialiai perduoti Lietuvos literatūros ir meno archyvui. M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Kultūros ministerijoje perdavė Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša.
Apie aptiktus M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Lietuvos ambasadai Čekijos Respublikoje pranešė Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos mokslinė bendradarbė Anastazie Kopřivová. Tvarkydama po giminaičio mirties jai patikėtą palikimą tarp asmeninių velionio daiktų A. Kopřivová rado ir šį M. Dobužinskio Prahoje paliktą rinkinį. Moteris iškart kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pasiūlė perduoti šias vertybes, jos žodžiais, „ten, kur jos ir priklauso“, – Lietuvos valstybei.
„Mstislavas Dobužinskis sukūrė netikėtumo efektą, palikęs voką su savo darbais Prahoje, voką, kuris, pergyvenęs kelis sudėtingus dešimtmečius, atsidūrė ponios Anastazijos rankose. Ji pati negalėjo patikėti, kokį grožį prieš save išvydo. Nors suprato šių dokumentų ir piešinių vertę, pirmiausia – komercinę, tačiau grąžino juos Lietuvos valstybei. Tokių žmonių dėka kultūros paveldas išlieka. Džiaugiuosi, kad Mstislavo Dobužinskio čekiškasis puslapis grįžta“, – sakė Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje L. Talat-Kelpša.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, jog į Lietuvą grąžinami M. Dobužinskio archyvai yra graži proga prisiminti ryškų menininką, kuris Lietuvą vadino savo antrąja tėvyne, savo protėvių žeme.
„Gera matyti, kad į M. Dobužinskio, per savo gyvenimą aplankiusio daugybę šalių ir miestų, protėvių žemę parkeliauja tikrai vertingi archyviniai dokumentai. Ne mažiau nuostabi ir jų atradimo bei perdavimo Lietuvai istorija. Šis gražus įvykis gimė dėl vieno žmogaus supratingumo ir nesavanaudiškumo. Todėl pasinaudodamas proga noriu ypač padėkoti poniai A. Kopřivová. Jos poelgis ne tik atveria mums naujus M. Dobužinskio istorijos puslapius, bet ir apskritai yra tikras geranoriškumo pavyzdys“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.
Pasak Lietuvos vyriausiosios archyvarės Kristinos Ramonienės, visi nauji atradimai nepaprastai džiugina, o šiemet minint Archyvų metus tai yra viena didesnių progų pasidžiaugti, kad mes stiprėjame, kad turime, ką parodyti, ką pristatyti, atrasti, tyrinėti.
Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriaus doc. dr. Juozapo Blažiūno teigimu, tam tikros nuotraukos ir dokumentai užminė labai daug mįslių, tad bus siekiama jas išnarplioti.
Lietuvos literatūros ir meno archyvui iš viso perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M. Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, „Lith-Art-Film“ kompanijos dokumentacija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.
Iš senos LDK bajorų giminės kilęs M. Dobužinskis nemažą gyvenimo dalį praleido užsienyje: studijavo Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Londone, Paryžiuje ir Niujorke, kūrė scenografiją Rusijos teatro spektakliams. 1924 m. emigravo į Lietuvą ir tapo mūsų valstybės piliečiu, iki 1939 m. dirbo Valstybės teatre Kaune dailininku-scenografu. 1936 m. į Prahą menininką pasikvietė tuometės Čekoslovakijos nacionalinis teatras ir užsakė jam sukurti spektaklio „Eugenijus Oneginas“ dekoracijų ir kostiumų eskizus. Su savimi iš Lietuvos menininkas atsivežė ir piešinių, asmeninės korespondencijos, kurie jam išvykus liko Prahoje.
Liudo Masio nuotrauka
