[youtube_embed]https://youtu.be/pgmmClWAKHA [/youtube_embed]
Automobilių dūzgesys ir padangų tvaikas neretai asocijuojamas su vyriškumu. Lenktyniniuose boliduose besislepiantys vairuotojai, kaip įprasta, slepia stipraus, drąsaus vyriškio kūną. Ernesta Globytė laužo šiuos stereotipus, mat jau 10 metų profesionaliai užsiiminėja automobilių sportu.
Pradėjo vėlai
Nors Ernesta jau dešimtmetį yra puikiai žinoma autosporto meistrė, kaip teigia pati, savo karjerą pradėjo gana vėlai: „Užsiiminėti šia sporto šaka pradėjau sena. Paprastai žmonės, kurie nori lenktyniauti, pradeda maždaug nuo penkerių metų, nuo kartingų sporto ir eina pasirinkta kryptimi. Aš tai pradėjau būdama beveik 22-ejų metų, tai, palyginus, tikrai sena.“
Moteris tikina, kad vaikystėje niekada nesvajojo tapti lenktynininke, nors ir užsiiminėdavo „berniukiškomis“ veiklomis. „Taip, aš žaidžiau su mašinytėm, vogdavau jas iš brolio, tai kaip ir buvo potraukis šiai technikai. Taip pat, būdavau kartu su seneliu garaže prie automobilių, tačiau kad lenktyniausiu, tai niekada negalvojau.“ – prisimena E. Globytė.
Pastūmėjo tėtis
Tiesa, lenktynininkė prisipažįsta, kad įtakos autosporto pradžiai padarė jos tėtis. Jis – kadaise buvęs lenktynininkas, todėl norėjo, kad bent vienas iš vaikų sektų jo pėdomis.
„Tėtis mano šiek tiek lenktyniavęs praeityje, tad galbūt jo buvo toks noras, kad kažkuris iš vaikų tuo užsiimtų ir perimtų. Jam visada tai be galo patiko, net kai nebesportavo, važiuodavo žiūrėti varžybų, dalyvaudavo pats mėgėjiškoje lygoje. Vieną kartą nusivežė mane tėtis pasižiūrėti ralio ir paklausė: „Gal tu nori pabandyti?“. Aš tvirtai nepagalvodama pasakiau, kad noriu. Kai tąkart pabandžiau, dabar jau 10 metų bandau.“ – juokauja pabaltijo šalių žiedinio ralio čempionė E. Globytė.
Nepalankios sąlygos
Automobilių sportas pasižymi gebėjimu sukoncentruoti dėmesį ilgam laikui, mat varžybos gali trukti net 24 val. Tiesa, retas kuris žino apie neapsakomai varginančias sąlygas, kuriomis tenka važiuoti lenktynininkams.
„Lenktynininkui reikalingas fizinis pasirengimas, ištvermė, nes automobilyje būna labai labai karšta. Realiai, jei lauke 30 laipsnių, tai automobilyje – 70, o tu sėdi su pilna apranga: pakankamai storu kombinezonu, ilgomis kelnėmis, kojinėmis, marškinėliais ilgomis rankovėmis, šalmu bei pirštinėmis. Tikrai nešalta.“ – pasakoja autosporto meistrė.
Tiesa, paklausta apie partnerį, su kuriuo tenka važiuoti ilguosius maršrutus, moteris atvirauja, kad lenktyniauti pavyksta ne su visais: „Negali rinktis bet ko į partnerius. Man išvis yra be galo svarbu, su kuo aš važiuosiu. Man turi būti gera atmosfera, malonus žmogus, jo bendravimas. Kartais tikrai yra greitų žmonių, kurių ir finansinė pusė stipri, bet tu žiūri į jį ir supranti, kad mes negalime būti komanda. Mes būsime du atskiri žmonės, atvažiavę pasivažinėti, tačiau nebūsime komanda.“
Visą pokalbį galite išvysti vaizdo įraše.
