Lietuva nuo seno garsėjo savo žemės ūkio gaminiais. Tarpukariu Lietuvos pieno produktus noriai pirko išrankiausi Europos pirkėjai, tačiau šiuo metu Lietuvos karvių augintojai susiduria su dideliais sunkumais ir ketina uždaryti savo ūkius, nes supirkėjų siūlomos kainos nepadengia dėl infliacijos išaugusių gamybos išlaidų.
Jei valstybė artimiausiu metu karves auginantiems ūkininkams nesuteiks pagalbos Lietuvos pienininkystė, kuria didžiavomės, žlugs, darbo neteks daug darbuotojų, o Lietuvos gyventojai ateityje turės iš užsienio pirkti pieno gaminius didžiausiomis kainomis, kaip tai atsitiko su elektros energija, kai per dešimtmetį Lietuvoje buvo uždaryta dauguma elektros gamybos pajėgumų.
Jūsų dėmesiui siūlome žurnalisto Dariaus Švenčionio reportažą šia tema.
Iš senelių neseniai paveldėtas miško žemės sklypas bus parduodamas. Tokį nelengvą sprendimą priėmė Kupiškio rajono, Salamiesčio miestelio ūkininkė Jūratė Vilčinskienė.
Taip ji tikisi apie pusantro mėnesio išlaikyti šeimą, kurioje auga 6 vaikai, apmokėti per porą mėnesių susikaupusias ir einamas sąskaitas, bankams įnešti įmokas už paskolas bei vykdyti įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai.
Ūkyje iš dviejų dešimčių laikomų karvių primelžtas pienas dabar parduodamas po 20 ct. už litrą, perpus pigiau nei pernai.
Tuomet, dar tik pradedamą kurti ūkį buvo planuojama toliau plėsti, greta įsigyto traktoriaus ir krautuvo, išpirkti nuomojamą tvartą ir daugiau nei dvigubai padidinti galvijų bandą.
J. Vilčinskienė atvirauja, kad labiausiai nerimauja dėl pasirašytos preliminarios tvarto pirkimo sutarties – jei nutrūkus gyvuliai linktų be pastogės ir užuovėjos – „dėkis kur nori“. Ūkininkė sako, kad politikų kalbų jau nebeseka: „pavasaris artėja, dirbti reikia, ruoštis pašarų sėjai“.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas planuoja pakartotinai kreiptis į Europos Komisiją (dabar kartu su Latvija), žemdirbius skatina skubiau burtis į kooperatyvus ir iš perdirbėjų už didesnį pieno kiekį taip gauti aukštesnę kainą.
Pasitarime Prezidentūroje, taip pat, svarstyti valstybės intervenciniai pirkimai pertekliniam pienui išimti iš rinkos bei pasaugoti vėlesniam vartojimui.
Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės pirmininkas Algis Žėkas skaičiuoja, kad valstybės parama už 400 laikomų melžiamų karvių leis apmokėti mėnesinę sąskaitą už elektros energiją, tačiau išlaidos lieka didesnės už gaunamas pajamas iš sparčiai tirpina tai ką pavyko uždirbti ankstesniais metais.
Bendrovės vadovas apgailestauja, kad negali didinti algų darbuotojams. „Pačių užsiaugintų pašarų savikaina gana aukšta pirmiausia dėl pabrangusių trąšų, papildomai perkami rapsai, sojos, melasa, kiti būtini priedai ir veterinariniai preparatai – pabrango viskas,“ – vardina A. Žėkas.
„Nieko pakeisti negali – turi šerti“ – daugelį metų pavyzdine laikomos bendrovės vadovas A. Žėkas tikina, kad visos taupymo ir pieno savikainos mažinimo priemonės jau išnaudotos.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško Ūkio Kokybė” vadovas Mindaugas Maciulevičius, sutinka su ministru kad esama pieno krizė paveldėta dėl daugelį metų nedarytos pertvarkos, tačiau iki šiol užsidarinėjo pavieniai mažieji pieno ūkiai, o dabar daugiau negu pusmetį matomas vidutinių ūkių karvių ūkių nykimas po kelis ar keliasdešimt kas savaitę.
Anot, jo kooperacijos siūlymas nėra tinkamas kelias ūkininkams dėl Konkurencijos tarnybos nelogiško jų pelningumo reguliavimo.
M. Maciulevičius dalis tokių neva kooperatyvų įkurti pačių perdirbėjų, ar jų draugų sukurti dariniai, skambiai pasivadinę kooperatyvais, šiai dienai geriausiai uždirba iš pieno rinkos, nors jų kiekiai perparduodamo pieno santykinai maži, bet pelnai po porą milijonų kasmet.
„Ne veltui pirmieji ūkininkai kurie atvažiavo pieną dalinti ir buvo tokių dirbtinių kooperatyvų tiekėjai“ – teigia M. Maciulevičius.
ŽŪK „Lietuviško Ūkio Kokybė” vadovas M. Maciulevičius netiki Europos Komisijos skubia pagalba, pastebėdamas, jog dėl karo Ukrainoje pirmoje eilėje rikiuojasi Lenkijos, Rumunijos ir kitų pasienių ūkininkai su didelėmis bėdomis dėl grūdų dempingo.
Tuo tarpu, EK saugojimo schemos, intervenciniai pirkimai, pasak M. Maciulevičiaus, jau ir dabar atidarytos automatiškai, tačiau kainų lygis, kuriame siūloma padėti į saugojimą ar parduot rezervams yra 2009 metų lygio ir toks žemas, kad į bankrotą paskui gamintoją nusivestų ir patį bankroto administratorių.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ekonomistas Mindaugas Kuklierius mano, kad nepalankią situaciją pasaulinėje pieno rinkoje Lietuvai sustiprino triukšmingai užverta milžiniška Kinijos rinka ir kaip atsvara niekaip neatsidaranti – Taivanio.
Buvęs diplomatas siūlo atidžiau pasižiūrėti ką ir kaip dirba žemės ūkio atašė šalies pasiuntinybėse Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasak M. Kuklieriaus tik naujų pieno produktų pirkėjų tolimame užsienyje sudominimas gali išvesti iš pieno pertekliaus krizės, tiek intervenciniai pirkimai, tiek kalbos apie tiekėjų stambinimą – nieko gero neduos.
Darius Švenčionis
