2021 12 21
Pirmadienį Aplinkos tarybos posėdyje Briuselyje ES valstybių narių aplinkos ministrai aptarė „Fit for 55“ paketą, Dirvožemio strategiją, Socialinio klimato fondo iniciatyvą, Baterijų reglamentą, nulinės taršos automobilių gamybos ambiciją.
Ministrams diskutuojant apie „Fit for 55“ paketą, Lietuva skeptiškai įvertino pasiūlymą plėsti apyvartinių taršos leidimų sistemą į pastatų ir kelių transporto sektorius dabartinėmis sąlygomis, nes mano, kad tai galima daryti tik apsaugojus labiausiai socialiai pažeidžiamus namų ūkius.
„Užtat palaikome iniciatyvą įkurti Socialinį klimato fondą, kurio lėšos būtų naudojamos švelninti neigiamas pasekmes papildomai apmokestinus iškastinį kurą. Tai – teisingos pertvarkos elementas, vis dėlto manome, kad dabartinis pasiūlymas neužtikrina, kad kuo daugiau lėšų atgautų labiausiai nuo energetinio skurdo kenčiančios valstybės narės“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai, aplinkos ministro žodžiais, turi būti pasidalyti sąžiningai ir solidariai. „Atsakomybės naštos negalima perkelti valstybėms, kur kyla didžiausi pertvarkos iššūkiai. Todėl prašome įvertinti valstybių narių pastangas sumažinti šiltnamio dujų kiekį palyginti su 1990 m.“, – sako Simonas Gentvilas.
Pirmadienį aplinkos ministrai Briuselyje dar aptarė ES dirvožemio strategiją iki 2030 m. „Pritariu naujajai Dirvožemio strategijai, kurie dirvožemiui leistų taikyti tokio pat lygmens apsaugą kaip vandenims, jūroms, orui. Vis dėlto būtina aiškiai apibrėžti, kas yra dirvožemis, ir įvertinti jau įgyvendinamas dirvožemio gerinimo priemones“, – mano Simonas Gentvilas.
Būsimasis Dirvožemio teisės aktas sukurtų dirvožemio apsaugos teisinį pagrindą ES lygiu ir padėtų integruoti dirvožemio apsaugos aspektus į kitas politikos sritis.
Kartu Lietuva parėmė Europos siekiamybę padidinti anglies dioksido absorbciją žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje (LULUCF), vis dėlto mano, kad siūlomi tikslai valstybėms turėtų būti paskirstomi atsižvelgiant į tvarkomos žemės absorbcijos didinimo potencialą bei ilgalaikes tendencijas.
Be to, Lietuvos delegacijos nariai Briuselyje pažymėjo, kad sprendžiant Lietuvai aktualią ir daug lėšų reikalaujančią bešeimininkės ir istorinės dirvožemio taršos problemą, būtinas ES finansinių mechanizmų indėlis bei pritarė planui 2022 m. parengti gaires dėl ES finansavimo galimybių.
Ministrai taip pat aptarė pažangą rengiant reglamentą dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriame nustatyti trys glaudžiai tarpusavyje susiję tikslai: vidaus rinkos veikimo stiprinimas, žiedinės ekonomikos skatinimas ir poveikio aplinkai ir socialinio poveikio mažinimas visuose baterijų gyvavimo ciklo etapuose. Siūlomam baterijų gyvavimo ciklo reguliavimui ir baterijų atliekų surinkimo tikslams Lietuva pritaria – jie yra ambicingi, bet realūs.
Tačiau Simonas Gentvilas pabrėžė Lietuvos siekį, kad į pasiūlymo taikymo sritį būtų įtraukta atskira lengvųjų transporto priemonių baterijų kategorija. Lietuvos nuomone, reikėtų supaprastinti ir labai plačius baterijų ženklinimo ir informavimo reikalavimus.
Galiausiai Aplinkos tarybos iškeltus ambicingus naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių CO2 standartų tikslus Lietuva vertina palankiai ir pritaria, kad nuo 2035 m. nebebūtų gaminamos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais.
