Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinio bendradarbiavimo barometre kritiškai vertinama pasaulinio bendradarbiavimo padėtis, parodant, kad pasaulis susiduria su padidėjusia konkurencija ir konfliktais, taip pat nustatomos įvairios sritys, kuriose lyderiai gali siekti pažangos novatoriškai bendradarbiaudami.
Pagrindinėje metinėje forumo ataskaitoje, paskelbtoje geopolitinių, technologinių ir sociopolitinių sukrėtimų akivaizdoje, pabrėžiama, kad reikia skubiai spręsti bendrus iššūkius, ir lyderiams pateikiamos gairės, kaip gali atrodyti bendradarbiavimas besikeičiančiame pasaulyje. Bendradarbiavimo pasaulyje barometras 2025 m., parengtas bendradarbiaujant su „McKinsey & Company“, remiasi 41 rodikliu, pagal kurį vertinama dabartinė pasaulinio bendradarbiavimo padėtis. Tikslas – pasiūlyti vadovams priemonę, kuri padėtų geriau suprasti bendradarbiavimo kontūrus plačiąja prasme ir pagal penkis ramsčius: prekyba ir kapitalo srautai, inovacijos ir technologijos, klimatas ir gamtinis kapitalas, sveikata ir gerovė bei taika ir saugumas. Antrą kartą leidžiamas Barometras remiasi naujais duomenimis ir pateikia atnaujintą pasaulinio bendradarbiavimo vaizdą, ypač daug dėmesio skirdamas naujojo technologijų amžiaus poveikiui.
„Barometras publikuojams šiuo metu, kai pasaulyje tvyro didelis nestabilumas ir kai daugelis naujų vyriausybių rengia ateinančių metų ir savo kadencijų darbotvarkes“, – sakė Pasaulio ekonomikos forumo prezidentas ir generalinis direktorius Børge Brende. „Barometras rodo, kad bendradarbiavimas ne tik būtinas sprendžiant svarbiausius ekonominius, aplinkosaugos ir technologinius iššūkius, bet ir įmanomas šiandienos neramumų sąlygomis.“
„Šiame antrajame Pasaulinio bendradarbiavimo barometro leidime daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip bendradarbiavimas atrodo šiandien ir kaip jis gali atrodyti naujajame technologijų amžiuje, – sakė Bobas Sternfelsas, „McKinsey & Company“ pasaulinis vadovaujantis partneris. „Pasaulinės inovacijos, sveikata, gerovė ir atsparumas negali būti kuriami vieni. Lyderiams reikės naujų mechanizmų, kurie leistų bendradarbiauti dėl svarbiausių prioritetų, net jei dėl kitų jie nesutaria, o pastarieji keleri metai parodė, kad ši pusiausvyra yra įmanoma.“
Naujausiame Barometro leidime pabrėžiama, kad pasaulinis bendradarbiavimas pasiekė kritinį tašką. Ataskaitos analizė atskleidžia, kad po dešimtmetį trukusios teigiamos tendencijos ir iki pandemijos buvusio lygio viršijimo, bendras bendradarbiavimas sustojo.
“Priežastis aiškiau matyti galime mes, gyvenantys ir dirbantys prie išorinių dabartinės Vakarų civilazijos sienų. Suprantame, kad tai lėmė per pastaruosius septynerius metus smarkiai sumažėjęs Barometro taikos ir saugumo ramstis, kurį lėmė didėjanti geopolitinė įtampa ir konkurencija, smarkiai sumenkinusi pasaulinį kolektyvinį saugumą. Praėjusiais metais konfliktų ir su jais susijusių humanitarinių krizių skaičius išaugo iki rekordinio lygio, o tai lėmė, be kita ko, krizės Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje ir Sudane.” – pastebėjimais dalinosi mus konsultavęs finansų ekspertas Juozas Valčiukas.
Kadangi iš esmės stabili bendradarbiavimo tvarka, kuri buvo būdinga laikotarpiui po Šaltojo karo, užleidžia vietą labiau susiskaldžiusiai aplinkai, sprendžiant neatidėliotinus iššūkius – nuo kovos su klimato kaita iki technologijų valdymo – reikia bendradarbiauti. Nepaisant pasaulinių saugumo krizių, naujosios išvados rodo, kad bendradarbiavimas tęsiasi įvairiose srityse, įskaitant vakcinų platinimą, mokslinius tyrimus, atsinaujinančiosios energijos plėtrą ir kt.
Pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo taikos ir saugumo rodikliai, tačiau kiti Barometro ramsčiai išliko atsparūs ir atskleidžia atsirandančias tarptautinio bendradarbiavimo galimybes:
Inovacijos ir technologijos: Nors didėja geopolitinė konkurencija dėl tam tikrų ribinių technologijų, pavyzdžiui, puslaidininkių, 2023 m. bendras pasaulinis bendradarbiavimas technologijų ir inovacijų srityje iš dalies dėl pasaulinės ekonomikos skaitmeninimo. Tai padėjo įsisavinti naujas technologijas, stipriai išaugo svarbiausių naudingųjų iškasenų pasiūla – ir su tuo susijęs ličio baterijų kainų sumažėjimas – ir atsigavo studentų judumas. Tačiau sparčiai besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, sukeliami trikdžiai keičia pasaulinį kraštovaizdį, todėl kyla naujos geostrateginės konkurencijos fronto linijos ar net „dirbtinio intelekto ginklavimosi varžybų“ galimybė. Siekiant išnaudoti didžiulį jo potencialą ir kartu įveikti riziką, svarbiausia bus bendradarbiaujanti lyderystė ir įtraukios strategijos.
Klimatas ir gamtinis kapitalas: Praėjusiais metais pagerėjo bendradarbiavimas siekiant klimato tikslų, padidėjo finansavimo srautai ir prekyba mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, pavyzdžiui, saulės, vėjo ir elektrinėmis transporto priemonėmis. Vis dėlto, norint pasiekti grynojo nulio tikslus, reikia imtis skubių veiksmų, nes pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis ir toliau didėja. Norint išplėsti technologijas ir užtikrinti finansavimą, reikalingą klimato kaitos tikslams iki 2030 m. pasiekti, bus būtinas glaudesnis pasaulinis bendradarbiavimas.
Sveikata ir gerovė: Kai kurie sveikatos rodikliai, įskaitant tikėtiną gyvenimo trukmę, po pandemijos toliau gerėjo, tačiau bendra pažanga, palyginti su laikotarpiu iki 2020 m., lėtėja. Nors tarpvalstybinė pagalba ir farmacijos moksliniai tyrimai bei technologinė plėtra sumažėjo, o bendradarbiavimas prekybos sveikatos prekėmis ir tarptautinio reglamentavimo srityje įstrigo, įvairūs sveikatos rodikliai, įskaitant vaikų ir motinų mirtingumą, išlieka geri. Atsižvelgdami į didėjančius pavojus sveikatai ir senėjančią visuomenę, vadovai turėtų investuoti į pasaulinį bendradarbiavimą, kad būtų stiprinama visuomenės sveikata ir tvarios sveikatos sistemos.
Prekyba ir kapitalo srautai: Su prekių ir paslaugų srautais, prekyba, kapitalu ir žmonėmis susiję rodikliai 2023 m. buvo nevienareikšmiai. Prekyba prekėmis sumažėjo 5 %, daugiausia dėl lėtesnio Kinijos ir kitų besivystančių šalių ekonomikos augimo, o dėl pasaulinės fragmentacijos toliau mažėjo prekyba tarp Vakarų ir Rytų šalių blokų. Nepaisant to, pasauliniai paslaugų, kapitalo ir žmonių srautai buvo atsparūs. Išaugo tiesioginės užsienio investicijos, ypač strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkių ir žaliosios energijos, o darbo jėgos migracija ir pinigų pervedimai smarkiai atsigavo ir viršijo iki pandemijos buvusį lygį.
Žvelgiant į ateitį, vadovai turės rasti būdų dirbti kartu, net ir didėjant konkurencijai, nes apčiuopiami rezultatai bus labai svarbūs siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir paramą. Ataskaitos pabaigoje pabrėžiama, kad siekiant įveikti neramią pasaulio situaciją, būtina skubiai imtis prisitaikančio ir sprendimais pagrįsto vadovavimo. Pasitelkdami bendrus sprendimus, lyderiai gali atkurti pasitikėjimą, paskatinti reikšmingus pokyčius ir atverti naujas galimybes bendrai pažangai ir atsparumui sudėtingu laiku
