Kaune, greta „Girstučio“ komplekso, iškilsianti naujoji ledo arena lankytojus pasitiks šiuolaikinėje architektūroje vis labiau populiarėjančiu betono ir medžio deriniu. Ją projektuojantis vienas žymiausių Lietuvos architektų Gediminas Jurevičius sako, kad tai ne tik padailins estetinį vaizdą, bet ir užtikrins energetinį efektyvumą.
Šiomis dienomis Kaune vykstančios Pasaulio ledo ritulio čempionato kovos ir neseniai „Kaunas hockey“ komandos iškovotas Lietuvos vicečempionų titulas neabejotinai įrodo, jog ši sporto šaka mūsų mieste nestokoja populiarumo. Jos entuziastai jau dabar gali vaizdžiai susipažinti, kaip atrodys Kaune iškilsianti naujoji ledo arena.
Iš betono ir medienos
„Pastato išorėje ir viduje dominuos dvi medžiagos – betonas ir klijuota mediena. Toks derinys patraukliai kontrastuos bendrame interjero kontekste ir suteiks vizualinį šiltumo įspūdį, o taip pat prisidės prie energetinio efektyvumo. Stogo konstrukcijos santvaros ir sijos bus iš klijuoto medžio. Tokios konstrukcijos pasižymi ne tik estetiška išvaizda, bet ir patvarumu. Jos dažnai pasitelkiamos ir baseinuose. Metalo konstrukcijų eksploatacija tokiu atveju būtų kur kas brangesnė“, – pasakojo projekto autorius architektas G. Jurevičius.
Pasak jo, netgi žiemos olimpiadose pastatai dažnai projektuojami vadovaujantis tais pačiais kriterijais ir pasitelkiant medžio konstrukcijas. Atsižvelgiant į tiesioginę pastato paskirtį, stiklo bus minimaliai, kad vidun iš lauko patektų kuo mažiau šilumos ir būtų kuo mažesni energetiniai kaštai. Vitrinos papuoš tik įėjimo zoną, vestibiulį ir ten būsiančias administracines bei komercines patalpas.
„Visa tai išplaukia iš pačios pastato funkcijos. Reikia, kad tas viduje pagamintas šaltis neišeitų greitai į lauką ir netektų nuolat laikyti įjungtų šaldymo sistemų bei eikvoti elektros energiją. Taigi tenka rinktis savotišką „termoso“ principą, kad šaltis kuo efektyviau būtų išlaikomas pastato viduje. Dabar populiarios surenkamos trisluoksnės konstrukcijos, kur viduje ir išorėje dominuoja betonas, o viduje – šilumos izoliacija. Tai užtikrins tiek efektyvumą, tiek ir greitą statybos procesą, o tuo pačiu nebereikės papildomos fasado apdailos, paliekant atvirą betoną“, – paaiškino architektas.
Gilinasi į pavyzdžius
Ilgametė ir gausi darbinė patirtis architektui nekelia jokių abejonių ir dėl šio projekto sėkmės. Per savo karjerą jis dirbo projektuojant didžiuosius „Akropolio“ prekybos centrus šalies didmiesčiuose. Tai buvo proga nuodugniai pažinti ledo arenų techninius niuansus.
„Tokie objektai man jau nebe naujiena. Tiesa, atskirą kompleksą su dviem aikštėmis ir žiūrovų tribūnomis projektuojame pirmą kartą, tačiau uoliai tuo domimės, vykstame gyvai apžiūrėti analogiškus statinius, todėl su šia užduotimi tikrai susidorosime be problemų“, – užtikrintai kalbėjo G. Jurevičius.
Daugiau kaip tris dešimtmečius Kaune dirbantis architektas be didžiųjų komercinių objektų taipogi yra suprojektavęs nemažai visuomeninės paskirties ir gyvenamųjų pastatų.
Ketina pradėti šįmet
Šiuo metu tuščiame 2 hektarų sklype planuojama dviejų ledo aikščių, daugiau kaip 7500 kvadratinių metrų bendro ploto arena. Viena iš dviejų aikščių bus skirta treniruotėms, o kitoje numatyta įrengti tribūnas, kuriose tilps apie 700 žiūrovų. Čia galės vykti tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo treniruotės. Taip pat numatyta visa tam reikalinga infrastruktūra su pagalbinėmis patalpomis.
Jei neiškils nenumatytų kliūčių, arenos statybos prasidės šių metų pabaigoje ir užtruks apie pusantrų metų, tad jau 2020 metų gegužę dviaukštis kompleksas turėtų atverti duris lankytojams.
Investicijų netrukus sulauks ir Aušros gatvėje veikiantys senieji ledo rūmai, kuriuose įsikūrusi sporto mokykla „Baltų ainiai“. Čia dar šiemet prasidės rekonstrukcija – bus tvarkomas stogas ir fasado apdaila, atnaujinamos žiūrovų vietos, o vietoje sandėliu virtusių kompresorinės patalpų bus įrengti persirengimo kambariai, choreografijos salė dailiajam čiuožimui. Nepaisant to, ši ledo arena turėtų nepertraukiamai tęsti savo veiklą.
Kauno miesto ryšių su visuomene skyriaus informacija
