Dar ne šimtas, bet nenumaldomai artėja. Aš čia apie dienas, tik kurioms praėjus, sakoma, politinis korektiškumas leidžia vertinti naują valdžią. Kad ši nuostata būtų išlaikyta, aš vertinsiu ne valdžią, o bendrą situaciją, į kurią esame patekę, prasidėjus naujam politiniam ciklui.
Esu racionalus žmogus. Man reikia aiškių kriterijų bet kokiam vertinimui. Manau, logiška būtų vertinti tris mūsų politinio gyvenimo sritis – lyderystė, tikslai ir požiūris į skaitmeninę realybę. Visus šiuos punktus „prie socdemų“ vertinau neigiamai. Neturėjome ambicingų tikslų, per vargus buvo išspaustas vos vienas kitas šalies augimui reikalingas sprendimas. Lyderystė buvo gana apgailėtina. Jos lygį, nuo kritimo žemiau grindų, palaikė tik Prezidentė. O apie dėmesį inovatyviems skaitmeniniams sprendimas, kurie, tikiu, gali būti Lietuvos variklis, iš vis nekalbu. Savo reikmėmis valdžia buvo labai užsiėmusi. Nebuvo kada.
Dabar – naujas etapas. Dar per anksti vertinti, bet mes vis tiek įvertinkim.
Lyderiai
Vyriausybės sudarymo procesas praėjo gana sklandžiai. Net nepalyginsi su tuo cirku, kurį matėme prieš 4 metus (su viena socialdemokratiška išimtimi). Taigi, turime technokratinę Vyriausybę. Net aršiausi kritikai turi pripažinti, kad perspektyva nuteikia pozityviai. Turime (bent jau kol kas) gerą santykį tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. O tai – daug geriau, nei nuolatinė konfrontacija ir bandymai pasimatuoti, kas kietesnis. Tokia pradžia teikia vilčių ir už tai galime padėkoti Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Būtent jos tvirta lyderystė užtikrino galimybes sutelkti tokias rimtas ministrų pajėgas, kokias, turime šiandien.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis iš karto po rinkimų ėmė demonstruoti tvirtą lyderystę. Bent jau iš šono atrodo, kad situacija valdoma. Tiesa, vieną kitą mažą paslydimą stebėjome. Gal tas nuomonės keitimo virusas dar premjero kabinete neišsisklaidė nuo praeitos kadencijos. Tikėkimės, kad tai praeis taip greitai, kaip praeina sloga. Bet kaip ten bebūtų, Seimo Kultūros komiteto pirmininko elgesio kontekste S. Skvernelio maži kryptelėjimai atrodo kaip visiški niekai. Kaip sakoma, leiskim dirbti, nes tikrai yra gerų ženklų.
Dar vienas lyderis, kuris turi daug įtakos valstybės raidai – opozicijos lyderis. Taip, taip, čia lygiai tokia pat svarbi pozicija, kurią užimantis žmogus gali labai stipriai įtakoti valstybės kryptį. Juk konstruktyvi kritika ne mažiau svarbi, nei darbas ranka rankon. O šią vietą sau pasiskyrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Šios lyderystės neskubėčiau labai pozityviai vertinti. Jaunystė, sakoma, trūkumas, kuris su laiku praeina. Bet ar praeina žiūrėjimas į kitus iš aukšto ir orientacija į smulkmenas? Nežinau. O dabar kaip tik yra laikotarpis, kai konservatoriai gali apsispręsti, ar tokia lyderystė jų partijai yra tinkama. Juk ši partija turi daugiau ambicijų, nei amžiais būti opozicijos šaukliais. Valdyti valstybę tikrai reikia daugiau patirties, daugiau empatijos ir daugiau lankstumo. Labai linkiu konservatoriams tai įvertinti ir teisingai pasirinkti. Dešiniųjų valanda Vyriausybėje gali išaušti anksčiau nei visi tikisi, tam jie turi būti pasiruošę.
Tikslai ir priemonės
Realūs darbai nepasidaro per dieną, savaitę ar mėnesį. Bet galime vertinti grūdus, kuriuos naujoji valdžia sėja į Lietuvos gerovės dirvą. O kur ne kur, jau ir nauji daigeliai matyti. Rimčiausiai šiame darže ūgtelėjo, mano dideliam džiaugsmui, tikslas sutvarkyti valstybinių įmonių betvarkę. Pradėta nuo pačio stipriausio forto – „Lietuvos geležinkelių“. Fortas krito be didelio pasipriešinimo. Ir tai yra labai geras signalas, leisiantis imtis ryžtingų veiksmų ir kitose valstybinėse įmonėse. Toliau Vyriausybei ir visoms atsakingoms priežiūros institucijoms siūlyčiau sutelkti žvilgsnį į „Turto banką“, kuris tvarko visą valstybinį turtą. Čia negali neužkliūti akis už gana keistų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijoje. Yra signalų, kad ne viskas šiame projekte yra taip tvarkinga, kaip norėtųsi. Jau kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas giliau paanalizuoti šį projektą. Manau, atsakymus visi greita išgirsime.
Ne kartą esu kalbėjęs, jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 325 mln. eurų arba 3 kartus didesnė nei dabar. Labai tikiuosi, kad naujoji valdžia mato šį potencialą ir kad kova su betvarke nesibaigs tik valstybinių įmonių „galvų“ pakeitimu.
Būtent čia galime rasti lėšų ir kitam naujosios valdžios tikslui, kuris, man atrodo, yra vienas svarbiausių – pensijų sistemos sutvarkymas taip, kad mūsų senjorai galėtų gyventi oriai. Suprantama, ir ne kartą kartota, kad be palankios aplinkos verslui, be naujų, gerai apmokamų darbo vietų, nebus iš ko tas pensijas kelti. Bet tiek Vyriausybės programoje, tiek iš premjero bei ministrų pasisakymų matyti, kad valios vykdyti pasikeitimus yra. Tą mažą finansinį pagerėjimą pensininkai jau junta.
Norėtųsi, kad būtų atsigręžta ir į viso viešojo sektoriaus, ypač pareigūnų atlyginimus. Mes reikalaujame aukščiausių rezultatų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, kitų esminių priežiūros institucijų. Ir jie rodo darbo rezultatus. Pasitikėjimas visuomenėje šiomis institucijomis didžiulis. Bet įsivaizduokit, jei motyvacija būtų didesnė, kokius tuomet galėtume matyti rezultatus? Dabar eilinis pareigūnas STT gauna apie 600 eurų. Tuo pasakyta viskas. Sakyčiau, būtų visiškai normalu, jei tie atlyginimai kiltų 3 kartus. Garantuoju, valstybei ši investicija atsipirktų su kaupu.
O kad pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų iš ko augti, taip pat pagalvota. Tiek investicijų pritraukimui, tiek šalies konkurencingumo didinimui, tiek „ištekėjusių protų“ sugrąžinimui, tiek kovai su korupcija ir „šešėliu“ ketinama skirti daug dėmesio. Viltingai duodame pasitikėjimo kreditą ir grįžtame šių klausimų vertinti po metų, kai jau nuo tų pasėtų grūdų turėtume imti derlių.
Praūžusioje rinkimų kampanijoje labai ryškiu akcentu buvo požiūris į aukštąjį mokslą. Nieko naujo nepasakysiu, jei dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo situaciją įvertinsiu nepatenkinamai. Pokyčių reikia verkiant. Šioje srityje bus įgyvendinamos rimtos pertvarkos. Penki universitetai? OK. Du? Taip pat nieko blogo, svarbu, kad šių įstaigų valdymas būtų efektyvus ir veiklos rezultatas pateisintų lūkesčius.
Skaitmeninė realybė
Čia norėčiau išskirti du momentus: technologinis švietimas ir inovacijos. Per visą savo aktyvų politinį laikotarpį kartojau, kad privalome vaikus nuo pat mažens supažindinti su technologijomis. Toks yra šiandieninis pasaulis. Jis skaitmenizuojasi. Visi verslai, visuomeniniai procesai, socialiniai reiškiniai vystomi technologijų pagalba. Todėl ignoruodami šį faktą ir, vietoj IT pamokų, vaikus mokydami dailyraščio, atimame iš jų konkurencingumą ateities pasaulio darbo rinkose. Ir pagaliau, pagaliau ledai pajudėjo. Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paskelbė gerąją naujieną. Ne tik bus atnaujintos vyresniųjų klasių mokinių IT mokymo programos, bet ir nuo pat žemiausių klasių technologinis švietimas įkels koją į mūsų mokyklų klases. Susitikime su ministre sutarėme, kad padėsiu visomis išgalėmis šiame procese. Neabejoju, kad ilgojoje perspektyvoje šis darbas duos labai rimtą postūmį ugdant perspektyviausios srities profesionalus, kuriant gerai apmokamas darbo vietas ir pritraukiant investicijas. Bravo.
Antras skaitmeninei realybei ir visos šalies gerovei svarbus momentas – ši valdžia suprato inovacijų svarbą ir jų atvedimo į Lietuvą būtinybę. Taip pat ir skaitmeninės rinkos potencialą ir tokio verslo perspektyvas. O tai jau yra kokiais 95 procentais geriau, nei praėjusios Vyriausybės santykis su modernaus pasaulio iššūkiais. Pagreitintos verslo steigimo procedūros ir lengvatinės verslo pradžios sąlygos. Ketinimai investuoti į žmogiškąjį kapitalą, ne tik į plytas ir betoną, tokiu būdu pritraukiant talentus. Startuolių ir jaunų žmonių verslo idėjų palaikymas. Balsavimas internetu rinkimuose. Jei šios mintys virs kūnu, turėtume pajudėti iš mirties taško. Nekantriai lauksim realių veiksmų.
Įvertinęs minėtus tris kriterijus, matau gan gerą vaizdą Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Apie daugiausiai mandatų turinčios frakcijos vadovą Ramūną Karbauskį šiame komentare plačiau nekalbėsiu, čia jau atskiro vertinimo tema. Be to, žmogus dabar užsiėmęs tautinių kostiumų ir Seimo narių autoūkio klausimais. Norisi tik palinkėti Vyriausybei nesiblaškymo, koncentracijos ir nuoširdaus „sirgimo“ už Lietuvą. Tada, tikiuosi, ne tik po šimto dienų, bet ir po metų, ir po keturių galėsime taip pat pozityviai kalbėti apie 2016 metų lapkritį prasidėjusį naująjį Lietuvos gyvenimo ciklą.
