Savo skaitytojams tęsiame trumpų pasakojimų ciklą apie Kauno modernizmo architektūrą ir miesto vaizdoženkliais tapusius pastatus. Kauno valstybinė filharmonija – vienas ryškiausių tarpukario Kauno architektūros objektų, įsikūręs buvusiuose Teisingumo ir Seimo rūmuose (E. Ožeškienės g. 12 / L. Sapiegos g. 5).
Istorija
Pastato statybos pradėtos 1925 m. laikinojoje Lietuvos sostinėje, L. Sapiegos ir E. Ožeškienės gatvių sankryžoje. Darbai baigti 1928–1929 m. Iš pradžių čia įsikūrė Teisingumo ministerija, Vyriausiasis tribunolas ir kitos teisminės institucijos. Virš kolonados puikavosi auksuotų raidžių lotyniškas įrašas „Justitia est fundamentum regnorum“ („Teisingumas yra valstybių pagrindas“).
1936 m. rugsėjo 1 d. Didžiojoje salėje iškilmingai pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos Seimas, kuris čia posėdžiavo iki 1940 m. Pokario metais pastatas buvo naudojamas įvairioms įstaigoms. 1961 m. dalis pastato su didžiąja sale perduota LTSR valstybinės filharmonijos Kauno filialui. 2006 m. jis tapo savarankiška Kauno valstybine filharmonija. 2005–2008 m. atlikta didelė rekonstrukcija (architektės Rymantė Gudienė ir L. Perevičienė), po kurios salėje telpa apie 530 klausytojų.
Architektūra ir architektas
Pastato autorius – inžinierius ir architektas Edmundas Alfonsas Frykas (1876–1944), vienas aktyviausių tarpukario Kauno kūrėjų. Jis taip pat projektavo studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmus, Ugniagesių rūmus, Kredito draugijos pastatą ir kitus miestui svarbius objektus.
Fryko kūrinys – monumentalūs keturių aukštų rūmai, priskiriami neoklasicizmui su ryškiais art deco elementais ir subtiliais tautinio stiliaus motyvais. Fasade dominuoja iškilminga kolonada, o interjere išlikę originalūs detalės: kolonų kapiteliai su liaudies drožinių motyvais, tautines juostas imituojantys ornamentai, vitražas, Gediminaičių stulpai, centriški gėlių raštai grindyse. Po rekonstrukcijos pastatas suspindo pirminėmis spalvomis ir prabanga.
Šis pastatas yra svarbi Kauno modernizmo (tarpukario) architektūros dalis, 2023 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“.
Šiandien Kauno valstybinė filharmonija – ne tik koncertų erdvė (čia dirba Kauno simfoninis orkestras, valstybinis choras ir styginių kvartetas), bet ir gyvas tarpukario Lietuvos reprezentacinės architektūros paminklas.
