Laisvės partijos atstovė, buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad vertinant situaciją Lietuvoje atrodo, jog esame ant pilietinio karo slenksčio – neliko politinių idėjų ir bendrų vardiklių paieškos.
Iš viešosios erdvės kuriam laikui dingusi politikė sakė turėjusi ką pasakyti, bet nenorėjusi dalyvauti į stalo tenisą panašiame žaidime, kai vienas vienas pasako, kitas atsako ir taip prasideda beribis komentavimas. Be to, ji kurį laiką nebuvo ir Lietuvoje – dirba Afrikoje, buvo kviestinė mokslinė bendradarbė Paryžiuje.
„Bet šiaip, žinoma, viską sekiau. Labai man rūpi, aš labai sergu už tai, kad Lietuva eitų į priekį, jog tie darbai, ir kuriuos mes pradėjome, ir kuriuos galbūt ankstesnės Vyriausybės buvo pradėję, pozityviai kuriantys Lietuvos proveržį, nesustotų. Kiekvienas įvykis, aišku, labai sukelia tą rūpestį“, – interviu laidai „ELTA kampas“ komentavo buvusi Laisvės partijos pirmininkė.
Vertindama pastarojo meto vyksmus šalyje, ji sakė, kad nors ir praėjusios Seimo kadencijos metu Lietuvoje toli gražu nevyravo taika, dabar atrodo, jog esame ant pilietinio karo slenksčio.
„Dabar atrodo, kad mes esame ant pilietinio karo slenksčio pačia plačiausia prasme. Kauno „Žalgirio“ fanai prieš Vilniaus „Ryto“ fanus ar atvirkščiai. Dešiniosios partijos prieš kairiuosius ar opozicija prieš poziciją. Yra tik juoda ir balta visur. Nėra jokių spalvų. Bet pasaulis yra spalvotas, nėra tik juoda ir balta“, – kalbėjo „laisvietė“.
„Nesakau, kad tai yra tik Lietuvos fenomenas, anaiptol. Mes visa tai ypač aštriai matome JAV ir šiaip jau Vakarų Europoje taip pat. Gal šiuo požiūriu nesame kažkuo skirtingi, bet vis tiek esame nedideli, labai atviri pasauliui, jei kalbėtume apie ekonomiką, mūsų išgyvenimas yra tuo paremtas. Mūsų gerovės valstybė, jeigu galiu taip pasakyti, taip kuriama. Tai norisi gal daugiau ir to susitelkimo, ir tų bendrų vardiklių“, – pridūrė buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Kalbėdama apie būseną ant pilietinio karo slenksčio, A. Armonaitė teigė norinti tikėti, kad tai nevirs kažkokiais fiziniais veiksmais.
„Bet, tiesą sakant, gal net dar daugiau pasakysiu: net yra to suinteresuotumo tuo tokiu susiskaldymu. Kuo aštresnė pozicija, tuo tu daugiau gauni eterio, daugiau klikų. Taip dabar sistema veikia, socialinė medija taip veikia. O socialinė medija dabar tampa jau pagrindinė medija“, – laidai „ELTA kampas“ aiškino ji.
Kaip bebūtų, Laisvės partijos atstovės nuomone, vis tiek reikia ieškoti bendrų vardiklių, kas mus jungia. Esą galime sutikti, kad mus jungia gynyba, Lietuvos suvereniteto išsaugojimas.
„Aš norėčiau tikėti, kad tai mus, daugelį Lietuvoje jungia. Ne visus – tas yra akivaizdu, yra atvira, jau, tiesą sakant, penktoji kolona. Bet gal su tais, kuriuos jungia, galime kažkaip bandyti dirbti į tą pačią pusę“, – svarstė ji.
Lietuvos politikoje A. Armonaitė nemato idėjų.
„Dabar mes matome iš esmės kriminalines naujienas. Politinių naujienų nebeliko, liko kriminalinės naujienos. Norėtųsi, kad sugrįžtų ir politinės idėjos, ir pasiūlymai. Tie pasiūlymai, kurie kuriami politinėmis priemonėmis“, — akcentavo buvusi Seimo narė.
Pasitraukė po pralaimėtų Seimo rinkimų
ELTA primena, kad Laisvės partija buvo įkurta 2019 metų vasarą. Naujo liberalaus politinio judėjimo iniciatoriai buvo Aušrinė Armonaitė ir tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dėl nesutarimų su vadovybe pasitraukę iš Liberalų sąjūdžio.
2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija laimėjo 11 mandatų.
Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
2024 metais Laisvės partija į Seimą nebuvo išrinkta.
Per Seimo rinkimus patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, A. Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vėliau į šias pareigas buvo išrinktas Tomas Vytautas Raskevičius, o šiemet partijos pirmininku tapo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
