Pekinas / Maskva / Vašingtonas, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu netrukus paskambino ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Naujienų agentūros AFP kalbintų analitikų teigimu, tokia skambučių seka yra retas ir reikšmingas reiškinys, Pekinui dedant pastangas pateikti save kaip stabilią pasaulinę galią.
AFP apžvelgia, ką reikėtų žinoti apie šiuos lyderių pokalbius.
Kodėl skambučiai vyko tą pačią dieną?
Xi Jinpingo pokalbis telefonu su D. Trumpu trečiadienio popietę vyko praėjus vos kelioms valandoms po telekonferencijos su V. Putinu.
„Pokalbių laiko pasirinkimas yra retas ir įdomus (reiškinys – ELTA). Nėra įprasta, kad Xi skambintų ir Putinui, ir Trumpui“, – internetiniame komentare rašė verslo konsultacijų bendrovės „The Asia Group“ partneris George’as Chenas.
Xi Jinpingas ir V. Putinas kalbėjosi 1,5 valandos, pranešė Kremliaus užsienio politikos patarėjas, o D. Trumpas sakė, kad jo pokalbis su Kinijos lyderiu buvo „ilgas ir išsamus“.
„Tai rodo, kad Xi gali surengti susitikimą ir lengvai telefonu susisiekti su dviem „stipriais“ pasaulio lyderiais“, – sakė Singapūro Nanyang technologijos universiteto docentas Dylanas Lohas.
Rusija ir Jungtinės Valstijos yra dvi reikšmingiausios šalys Kinijai, sakė D. Lohas, tačiau pridūrė, kad laiko pasirinkimas galėjo būti „paprasčiausiai tvarkaraščio derinimo klausimas“.
Kas buvo aptarta?
D. Trumpas teigė su Kinijos prezidentu aptaręs prekybą, Rusijos karą Ukrainoje ir Iraną.
Pasak JAV prezidento, Kinija įsipareigojo šį sezoną iki 20 milijonų tonų padidinti sojos pupelių pirkimus iš Jungtinių Valstijų.
Šis pokalbis patvirtino, kad „nepaisant to, kas vyksta pasaulyje, JAV ir Kinijos santykiai trumpam stabilizuosis“, sakė D. Lohas.
Pasak eksperto, sojos pupelių pirkimas buvo itin lengvai pasiekiamas tikslas.
Tačiau Taivano klausimu Xi Jinpingas įspėjo Vašingtoną elgtis atsargiai parduodant ginklus autonominei salai, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir pažadėjo prireikus atgauti jėga.
Taivano užsienio reikalų viceministras Chenas Ming-chi AFP sakė dėl šio pokalbio telefonu pernelyg nesijaudinantis.
„Iš tiesų, mes manome, kad tai padės stabilizuoti padėtį“, – pabrėžė viceministras.
Tuo metu Xi Jinpingas ir V. Putinas džiaugėsi Kinijos ir Rusijos ryšių stiprinimu, šalims mėginant suformuoti vieningą frontą prieš Vakarus.
Šios dvi šalys suartėjo po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, po kurios Maskva liko diplomatiškai izoliuota.
Skambučiai vyko Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkams susitinkant Abu Dabyje naujam derybų raundui dėl beveik ketverius metus trunkančio karo pabaigos sąlygų.
Rusijos ir Kinijos prezidentai pasišnekėjo apie kiekvieno požiūrį į JAV, „ypatingą dėmesį skirdami įtemptai situacijai Irane“, sakė Kremlius.
Kokia šių pokalbių svarba?
Xi Jinpingas siekia pateikti save kaip lygiavertį V. Putino ir D. Trumpo partnerį, sakė S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos docentas Benjaminas Ho.
„Kinija bando ieškoti manevravimo erdvės tarptautinėje arenoje tam, kad nebūtų įstumta į kampą, kad ir kas bebūtų pasaulyje“, – B. Ho sakė AFP.
Vidaus politikos fronte Kiniją sukrėtė neseniai pradėtas korupcijos tyrimas dėl aukšto rango Liaudies išlaisvinimo armijos karinio generolo Zhango Youxia, šokiravęs gynybos analitikus.
Pasak jų, nors prieš Zhango Youxia pradėtas tyrimas su V. Putinu ir D. Trumpu greičiausiai aptartas nebuvo, skambučių laiko pasirinkimas galėjo būti Xi Jinpingo būdas kurti patikimumo įspūdį šalies visuomenėje.
Esant neapibrėžtai ir nestabiliai situacijas šalies viduje, šis „dvigubas skambutis“ tikriausiai buvo vidaus auditorijai skirtas triukas, siekiant „pademonstruoti Xi politinį svorį pasaulinėje arenoje“, samprotavo B. Ho.
Kiek šie skambučiai reikšmingi šalių santykiams?
Kremliaus teigimu, pokalbio metu V. Putinas priėmė kvietimą apsilankyti Kinijoje 2026 m. pirmoje pusėje. D. Trumpas, savo ruožtu, teigė nekantriai laukiantis savo anksčiau paskelbtos kelionės į Pekiną balandžio mėnesį.
V. Putinas taip pat dalyvaus Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) regioniniame viršūnių susitikime Pekine.
Šalių prezidentai susiskambino po daugybės neseniai įvykusių Xi Jinpingo ir įvairių kitų šalių lyderių susitikimų, kuriuose jis siekė pristatyti Kiniją kaip stabilią alternatyvą Vašingtonui.
Kai kurie analitikai įspėja, kad Kinijos ir Rusijos santykiai nėra tokie tvirti, kokiais juos siekiama vaizduoti, o Pekinas ir Vašingtonas gal staiga pradėti vienas kitam kelti neįgyvendinamus reikalavimus, atsižvelgiant į D. Trumpo administracijos nepastovumą.
Nei JAV, nei Kinija visiškai neįsipareigos Rusijai, nes „abi šalys pirmiausia siekia stabilizuoti dvišalius santykius“, teigė Yue Su iš leidinio „The Economist“ tyrimų ir analizės padalinio „Economist Intelligence Unit“.
„Kad Kinija reikšmingai bendradarbiautų, ji greičiausiai mainais norės labai patrauklaus sandorio iš JAV“, – pridūrė ekspertas.





























