Ukrainos karinės oro pajėgos vis sėkmingiau naikina Rusijos orlaivius ir raketas, todėl atsiveria daugiau galimybių vykdyti puolamąsias oro ir antžemines operacijas.
Užpultos šalies daliniai efektyviai naudoja vakarietiškus orlaivius (pvz., naikintuvus F-16 ir „Mirage“) bei įvairius raketų bei bombų komplektus (pvz., valdomąsias bombas AASM „Hammer“), kad sunaikintų Rusijos naikintuvus ir karių pozicijas.
Įgyti pranašumą ore yra labai svarbi būsimų operacijų, kuriomis siekiama išlaisvinti laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, sąlyga. Tai priklauso nuo Ukrainos Vakarų partnerių politinės valios ir ryžto tęsti ginklų tiekimą.
***
Dar Birželio 18 d. Ukrainos karinės oro pajėgos smogė iš oro Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo sąrankos punktui Kozinkos kaime Belgorodo srityje.
Ukrainos naikintuvas MiG-29 „Fulcrum“ paleido dvi Prancūzijoje pagamintas valdomas bombas AASM „Hammer“ ir sunaikino pastatą, kuriame slėpėsi rusų kariai.
Ši ataka buvo dar vienas pavyzdys, kaip Ukrainos pilotai veiksmingai naikina taikinius Rusijos teritorijoje, vykdydami suderintas pastangas vis labiau priartinti karą prie Rusijos ir daryti didesnį spaudimą Kremliui.
Gegužės mėn. Ukrainos pajėgos tame pačiame regione surengė dar vieną oro antskrydį, kurio metu buvo sunaikintas Rusijos federalinės saugumo tarnybos sienos apsaugos padalinys.
Operacijos vaizdo įrašas, užfiksuotas žvalgybiniu dronu, buvo paskelbtas su Ukrainos karinėmis oro pajėgomis susijusiame „Telegram“ kanale „Saulėgrąža“.
Šį didelio tikslumo smūgį taip pat leido atlikti modulinis AASM „Hammer“ bombų modernizavimo rinkinys.
Tuo tarpu Ukrainos karinės oro pajėgos toliau naudoja JAV pagamintas „GBU-62 Joint Direct Attack Munition-Extended Range“ skraidančias bombas ir vasario mėn. pirmą kartą sėkmingai paleido 1000 kg sveriančią jų atmainą iš naikintuvo Su-27, kad sunaikintų Rusijos pozicijas.
Tikra kovinė patirtis, įgyta naudojant šiuos ginklus prieš sudėtingas Rusijos priešlėktuvinės gynybos ir elektroninio karo sistemas, padėjo Ukrainos sėkmei ore.
Tokios operacijos taip pat yra neįkainojamos Kijevo partneriams iš Vakarų, kurie bando ir tobulina šiuos bei kitus šaudmenis, idant ateityje juos būtų galima tobulinti.
Ukrainos pajėgos įrodė, kad yra įgudusios naudotis ir kitomis kovos ore priemonėmis. Pavyzdžiui, birželio 7 d. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad palei Kursko salyną buvo numuštas Rusijos naikintuvas Su-35 Flanker, tiesa, nepateikta jokių detalių.
Remiantis nepatvirtinta Vokietijos laikraščio „Bild“ informacija, rusų lėktuvą numušė Ukrainos F-16, o nustatytant taikinį pagelbėjo Švedijoje pagamintas Saab 340 išankstinio perspėjimo ir valdymo (AEW&C) orlaivis.
Kadaise Maskvos reklamuotas kaip pranašesnis naikintuvas, Su-35 „Super Flanker“ nukentėjo susidūręs su šiek tiek pasenusiais Ukrainos naikintuvais.
Ukrainos karinių oro pajėgų efektyvumas atvėrė galimybę vis dažniau vykdyti kovines užduotis tiek laikinai okupuotuose regionuose, tiek Kryme, tiek Rusijos pasienio zonose. Tai pasiekiama dviem pagrindinėmis priemonėmis.
Pirma, suduodama nemažai nuolatinių smūgių Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms, įskaitant radarus ir raketų paleidimo įrenginius.
Ukrainos gynybos žvalgyba (GUR) reguliariai praneša apie brangių ir vis retesnių Rusijos sistemų sunaikinimą. Tarp jų yra vadinamasis „Rusijos gynybos pramonės pasididžiavimas“ – pažangi oro gynybos sistema S-400 „Triumf“ Kryme ir nemažai kitų oro gynybos priemonių Zaporožės srityje.
Antra, Ukrainos karinės oro pajėgos toliau kelia pavojų Rusijos kariuomenės gamybos ir tiekimo linijoms, suduodamos smūgius kariniams bei pramoniniams objektams giliai priešo teritorijoje.
Dėl tokios dvilypės galimybės Rusijos vyriausiajai vadovybei iškilo rimta dilema: arba laikyti sistemas arčiau fronto, idant atgrasytų Ukrainos aviaciją, arba perskirstyti jas taip, kad jos dengtų svarbiausius šalies objektus, bet frontas liktų neapsaugotas.
Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko sėkmingai numušti Rusijos naikintuvus. Birželio mėn. GUR pranešė apie sėkmingą smūgį Sakų aerodrome laikinai okupuotame Kryme; tarp sunaikintų taikinių buvo ir naikintuvas Su-30.
Ši operacija priminė 2023 m. rugsėjo mėn. vykdytą išpuolį prieš tą patį taikinį. Vėliau, birželio 27 d. naktį, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos ir Saugumo tarnyba atakavo Marinovkos aerodromą Rusijos Volgogrado srityje, sunaikindamos mažiausiai du lėktuvus Su-34 ir rimtai apgadindamos dar du.
Ukrainos generalinis štabas tada pažymėjo, kad šie naikintuvai-bombonešiai yra „pagrindiniai taktinės aviacijos orlaiviai, kurie vykdo raketų ir bombardavimo smūgius prieš Ukrainos pozicijas ir apgyvendintas vietoves“.
Atnaujinus vakarietiškų ginklų tiekimą, Ukrainos oro pajėgos gali veikti veiksmingiau. Anksčiau, sulėtėjus tiekimui, Ukrainos pajėgos turėjo pasikliauti neefektyvia sovietmečio įranga, kuri dažnai sugesdavo. Gaunama pagalba buvo daug efektyvesnė, ją sudaro ir tiksliai valdomi šaudmenys (pavyzdžiui, „Hammer AASM“ ir GBU-62 JDAM-ER valdomos bombos), ir jiems naudoti skirtos platformos (pavyzdžiui, F-16 ir Prancūzijoje pagaminti naikintuvai „Mirage“).
Birželio mėn. susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad „Mirage“ naikintuvai labai sustiprino Ukrainos karinių oro pajėgų pajėgumus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis taip pat pažymėjo įspūdingą F-16 naikintuvų efektyvumą numušant Rusijos orlaivius.
Deja, net ir tokia itin veiksminga įranga išlieka pažeidžiama dėl masinių Rusijos oro atakų.
Birželio pabaigoje, atremdama jungtinę Rusijos ataką, kurią sudarė bepiločiai lėktuvai, sparnuotosios ir balistinės raketos, Ukraina neteko keturių lėktuvų F-16, o trys pilotai žuvo. JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas V. Zelenskiui „dešimt raketų “Patriot” padės, tačiau šioms grėsmėms sumažinti reikia daugiau laiko (Euromaidan Press, liepos 10 d.).
Nors Vokietija vis dar reealiai nesuteikia ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, ji kartu su Ukrainos gynybos ministerija finansuoja iniciatyvą, pagal kurią tikimasi gauti „didelį triženklį skaičių“ sistemų ir ginklų, kad būtų sustiprinti Ukrainos oro gynybos ir raketiniai pajėgumai.
Kijevas taip pat daugiausia dėmesio skiria savo pajėgumams plėtoti. Pavyzdžiui, birželio 25 d. buvo paskelbtas pirmasis vaizdo įrašas, kuriame rodomas ukrainietiško analogo rusiškoms sklandančioms bomboms KAB panaudojimas.
Teigiama, kad ukrainietiška bomba gali pasirodyti tikslesnė už rusiškąją. Šiuo metu bandymų etape projektas rodo teigiamus rezultatus, tačiau sėkmingam jo vystymui užtikrinti reikia papildomo finansavimo.
Norint sėkmingai vykdyti antžemines ir oro puolamąsias operacijas, būtina įgyti pranašumą ore. Ukraina dar toli gražu neturi visiško dominavimo ore laikinai okupuotose teritorijose ir Kryme.
Pagrindinė to priežastis – kiekybinė Rusijos aviacijos ir oro gynybos sistemų persvara. Nepaisant to, Ukrainos karinėms oro pajėgoms toliau didinant modernių, vakarietiškų orlaivių parką, jos galės sunaikinti daugiau Rusijos orlaivių ir potencialiai atverti daugiau galimybių vykdyti puolamąsias operacijas.
Tai bus labai svarbus veiksnys būsimoms išlaisvinimo operacijoms. Šio klausimo sprendimas nėra vien tik techninis ar karinis klausimas; tam taip pat reikia Ukrainos Vakarų partnerių politinės valios ir ryžto. Raktas į Ukrainos dangaus atvėrimą yra Vašingtone ir Briuselyje.
Jurijus Lapajevas, Eurasia Daily Monitor
Straipsnį vertė ir adaptavo Tomas Čyvas
