Rusija gaivina Šaltojo karo laikų Balaklavos povandeninių laivų bazę Kryme, nes susiduria su dažnais ir tiksliais Ukrainos pajėgų smūgiais jūroje. Tačiau dėl pasenusių bazės matmenų joje negali būti laikomi modernūs povandeniniai laivai, o tai riboja jos strateginę vertę ir verčia Rusiją perkelti pagrindinius išteklius kitur.
Nepaisant ribotų karinių jūrų išteklių, Ukraina padarė didelę žalą Rusijos Juodosios jūros laivynui, nuskandindama pagrindinius laivus ir priversdama juos perkelti. Turkijos sąsiaurio uždarymas dar labiau izoliuoja Rusijos karo laivus ir atskleidžia jų pažeidžiamumą.
Rusijos sunkumai Juodojoje jūroje išryškina platesnio masto operacinius iššūkius, todėl būtina iš naujo įvertinti karinio jūrų laivyno infrastruktūrą ir strategiją. Balaklavos bazės atnaujinimas pabrėžia Rusijos įsipareigojimą ginti Krymą, tačiau jos ilgalaikis gyvybingumas išlieka neaiškus.
Rusijos karui su Ukraina tęsiantis trečius metus, didėjant Ukrainos puolamiesiems pajėgumams, Rusijos kariuomenė priversta labiau stengtis apsaugoti savo turtą, įskaitant nukentėjusį Juodosios jūros laivyną.
Pranešimuose nurodoma, kad Rusija dabar atgaivina „Objektą 825GTS” („Объект 825ГТС”) – sovietmečiu įrengtą požeminę povandeninių laivų bazę Balaklavoje, Kryme. Sovietmečiu 1953-1961 m. pastatytas dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų laikymui ir remontui.
Objektas buvo skirtas povandeniniams laivams apsaugoti nuo oro ir branduolinių atakų. Dar Stalinas asmeniškai peržiūrėjo ir patvirtino Balaklavos projektą, jis buvo suprojektuotas taip, kad atlaikytų tiesioginį 100 kilotonų branduolinį sprogimą.
Buvo įrengtas giliavandenis kanalas, sausasis dokas, požeminiai keliai, branduolinio ginklo arsenalai, materialinės ir techninės saugyklos, vadavietės ir krantinės. Viskas veikė iki 1996 m.
Nors vėliau Ukrainos ir Rusijos vyriausybės pasirašė susitarimus dėl Juodosios jūros karinio jūrų laivyno turto pasidalijimo, Ukrainos vyriausybė nutraukė bazės eksploatavimą ir pavertė ją muziejumi, nes nepriklausomai Ukrainai ji nebuvo reikalinga.
Anksčiau bazėje galėjo būti devyni projekto 613 dyzeliniai-elektriniai Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) dyzeliniai povandeniniai laivai (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pavadinimas „Whiskey” klasė) ir projekto 633 povandeniniai laivai (NATO pavadinimas „Romeo” klasė, patobulinta ankstesnė „Whiskey” klasė) bei iki 1 500 darbuotojų. Kanalo ilgis – 1 656 pėdų (505 metrai), plotis – 19,6-27,8 pėdų (6-8,5 metro), gylis – 19,6-27,8 pėdų (6-8,5 metro).
Naujausi palydoviniai vaizdai ir Ukrainos žvalgybos pranešimai rodo, kad Balaklavos vietovėje padidėjo aktyvumas. Krymo totorių pasipriešinimo organizacija ATESH praneša, kad Rusijos kariuomenė Balaklavoje stato užtvaras, idant apsunkintų galimas ukrainiečių jūrų ir oro dronų atakas. Ji teigė: „Rusijos okupantai Balaklavos įlankoje stiprina jūrinius inžinerinius barjerus, skirtus apsisaugoti nuo bepiločių laivų ir diversinių grupių. Aktyviai ieškome silpnų šios gynybos vietų”.
Balaklavos vietoje povandeniniai laivai galėjo įplaukti į bazę per kanalą, likti joje nepastebėti, o vėliau iš karto vykdyti kovinę užduotį po vandeniu.
Šaltojo karo metais komplekse taip pat buvo laikomos rusų branduolinės paskirties torpedos ir trumpojo nuotolio raketos. Balaklavos įlankoje buvo įsikūrusios beveik visų sovietų karinio jūrų laivyno padalinių mokslinių tyrimų laboratorijos.
Čia buvo bandomos naujausios raketos, pirmosios sovietinės sparnuotosios ir balistinės raketos, saugomi ir aptarnaujami branduoliniai ginklai, jais aprūpinami Rusijos karo laivai bei pakrančių raketiniai daliniai. Objekto slaptumas buvo išskirtinis, o bazės prieigos buvo kruopščiai saugomos ir užmaskuotos, kad ji liktų paslėpta net iš 16-32 pėdų (5-10 metrų) atstumo.
Netikėtai vidutiniški Rusijos Juodosios jūros laivyno veiklos rezultatai, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 m. vasarį, ir vis didėjantys Ukrainos kariuomenės pajėgumai lėmė būtinybę perskirstyti pajėgas bei sustiprinti gynybines operacijas. Tai padidino Balaklavos vertę, palyginti su atviru Sevastopolio uostu. Nepaisant to, kad šios įlankos objektas buvo užkonservuotas beveik tris dešimtmečius, susidomėjimas juo atsinaujino.
Iki aršioss invazijos į Ukrainą Rusijos Juodosios jūros laivynas naudojosi septyniais povandeniniais laivais. Prieš pat prasidedant karui, BSF projekto 636.3 klasės „Varšavianka”, B-265 „Krasnodar” ir B-261 „Novorossiisk” kateriai buvo dislokuoti Rusijos karinio jūrų laivyno Viduržemio jūros eskadroje, įsikūrusioje Tartuse, Sirijoje.
Praėjus keturioms dienoms po visiškos invazijos, Turkija pritaikė 1936 m. Montrė konvencijoje numatytus apribojimus karo laivams, plaukiojantiems per Turkijos sąsiaurius, todėl abu povandeniniai laivai buvo faktiškai įkalinti Viduržemio jūroje iki karo pabaigos.
Juodojoje jūroje liko penki BSF laivai: 877В „Paltus” klasės „Alrosa”, kuris buvo remontuojamas, ir 636.3 projekto „Varšuviankos” klasės B-237 „Rostov-na-Donu”, B-262 „Staryi Oskol”, B-265 „Velikii Novgorod” ir B-271 „Kolpino” laivai, kuriuose buvo įrengtos „Kalibr” sausumos atakos sparnuotosios raketos.
Ukrainos karinio jūrų laivyno operacijos Juodojoje jūroje buvo itin sėkmingos. Tai buvo ypač svarbu, nes Ukrainos karinis jūrų laivynas praktiškai nebeegzistavo. Didžiausias pasiekimas – 2022 m. balandžio 13 d. Ukrainos kariuomenė paleido dvi sparnuotąsias raketas „Neptun” į rusų flagmaną – raketinį kreiserį „Moskva”, kuris kitą dieną nuskendo.
Ukrainos sparnuotosios raketos taip pat taikydavosi į prisišvartavusius laivus, į rusų laivyno būstinę Sevastopolyje. 2024 m. rugpjūčio 2 d. Ukraina paleido 10 Didžiosios Britanijos tiekiamų sparnuotųjų raketų „Storm Shadow/SCALP” ir nuskandino sausajame doke stovintį atakos povandeninį laivą B-237 „Rostov-na-Donu”.
Prieš tai 2023 m. rugsėjį atakavusį Krymą ir tai buvo pirmas kovinis sovietų ar Rusijos povandeninio laivo praradimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Ukrainai net ir vieno Rusijos sparnuotųjų raketų povandeninio laivo sunaikinimas buvo didelė pergalė. Rusams liko trys kovai tinkami povandeniniai laivai: „Staryi Oskol”, „Velikii Novgorod” ir „Kolpino”. Po puolimo Kremlius perkėlė savo povandeninius laivus iš Sevastopolio į Novorosijską.
Rusijos Juodosios jūros laivyno nelaimei, tiek „Alrosa”, tiek „Varshaviankas” su „Kalibr” ginkluotais šarvuočiais (plotis 32,4 pėdos (9,9 metro)) negalėjo įplaukti į Balaklavos objektą, kurio parametrai 19,6-27,8 pėdos (6-8,5 metro).
Atrodo akivaizdu, kad Balaklava, jei nebus išplėsta, šiuo metu gali talpinti tik mažesnius antvandeninius laivus. Antrojo pasaulinio karo metais, naciams užėmus Sevastopolį, Juodosios jūros laivynas irgi buvo perkeltas į Novorosijską. Vyksta tarsi istorijos pasikartojimo pavyzdys.
Mat 2022 m. rugsėjį, praėjus septyniems mėnesiams nuo V. Putino visiškos invazijos į Ukrainą pradžios, rusų „Kilo” klasės povandeniniai laivai buvo atitraukti į santykinai saugią Novorosijske esančią antrinę karinio jūrų laivyno bazę, kurioje jie šiuo metu veikia.
Nors naujoji JAV administracija siūlo taikos iniciatyvas, veikia Turkijos sąsiaurių uždarymas.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo pasekmė – nutrauktas susiekimas tarp Viduržemio jūros eskadros ir Juodosios jūros laivyno, todėl Rusijos karo laivai liko izoliuoti bei pažeidžiami Ukrainos puolimams.
Kadangi Rusija yra pasiryžusi išlaikyti Krymą ir stiprina pusiasalio gynybą, tikslingai pertvarkyti Balaklavą, nes dėl jos dydžio apribojimų šiuo metu ji netinkama naudoti pagal pirminę paskirtį. Bet kuriuo atveju karas išjuoktinai parodė Rusijos laivyno galias. Tad nutraukus karo veiksmus reikės (rusams) esminių reformų.
John C. K. Daly, Eurasia Daily Monitor
