Nuo kitų metų visoms plastikinėms, kombinuotoms ir PET pakuotėms nebebus taikomos mokesčių lengvatos, praneša Aplinkos ministerija. „Mokesčio už aplinkos teršimą lengvata bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei pakuotės bus perdirbtos. Be to, taršos mokesčio mokėjimas neatleis verslų nuo pareigos prisidėti prie kolektyvinio pakuočių sistemos finansavimo”, – teigia Almontas Kybartas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas” vadovas.
Europos Sąjungos (ES) aplinkosauginiai reikalavimai kasmet griežtėja. Mat siekiama maksimaliai padidinti perdirbamų pakuočių skaičių ir sumažinti neperdirbtų atliekų kiekį. Tikimąsi, kad iki 2030-ųjų, visos pakuotės taps 100 proc. perdirbamos.
„Štai jau nuo 2025 m. turėsime surinkti ir perdirbti absoliučiai visas plastikinių, PET ir kombinuotų pakuočių atliekas. Taip pat neliks ir plastikinių pakuočių atliekų mokesčio lengvatos (taikomos ir neperdirbamoms pakuotėms). Tokių pakuočių turintys gamintojai ir importuotojai taršos mokestį privalės mokėti už savo visą į rinką išleistą kiekį. Štai nuo 2025 metų daugkartinės pakuotės ir perdirbamosios vienkartinės pakuotės taršos mokesčio tarifas bus 520 Eur/t, o neperdirbamos vienkartinės plastikinės pakuotės – 875 Eur/t”, – sako A. Kybartas.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad verslų mokamas taršos mokestis už neperdirbtą pakuotę jų neatleis ir nuo atliekų tvarkymo atsakomybės. Mat įmonės vis tiek privalės mokėti už atliekų tvarkymo sistemos palaikymą – konteinerius, jų vežimus, rūšiavimą ir deginimą.
„Šie pokyčiai, tikėtina, palies kone visus gamintojus ir importuotojus – jie, planuodami kaip ir į ką pakuoti gaminius, turės pasverti visus rodiklius. Šie nauji reikalavimai turėtų verslus paskatinti rinktis tvaresnes, aplinkai draugiškesnes perdirbamas pakuotes. O taip pat ir mažinti jų kiekį, vengiant perteklinio pakavimo ar produktams per didelių pakuočių”, – teigia Živilė Ramoškienė, MB „Ecogrant” atstovė ir akredituota RecyClass auditorė.
Tikslas – perdirbti visas pakuotes
Anot Ž. Ramoškienės, ES numatytas tikslas – nuo 2030 m. ES rinkoje turėti tik perdirbamas pakuotes, o jų gamybai privalomai naudoti antrinių žaliavų dalis – ambicingas, tačiau įgyvendinamas. Be to, ji skatins inovacijas ir glaudų bendradarbiavimą tarp įvairių suinteresuotų šalių.
„Šis tikslas gali būti pasiektas derinant technologines naujoves, tvarų dizainą, švietimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių. Pirmiausia reikėtų skatinti ir įgyvendinti inovatyvius pakuočių dizainus. Pavyzdžiui, vengti nevienalyčių medžiagų, kurios apsunkina perdirbimą. Kitas žingsnis – mažinti nereikalingų pakuočių naudojimą, taikyti paprastesnes ir efektyvesnes pakavimo formas”, – sako Ž. Ramoškienė.
Ekspertė tiki, jog ateityje pakuotės bus keičiamos inovatyviomis startuolių idėjomis: „Atsiras panašių sistemų į šiuo metu naudojamus taromatus. Inovatoriai pasiūlys sprendimus, kaip pakuotės gali būti grąžinamos – ar tai daugkartinio naudojimo plastikinės, ar metalo indai maisto išsinešimui, kurie gali būti grąžinami prie pardavimo taškų ar specialių surinkimo punktų.
R. Ramoškienė tiki, jog šis iššūkis, visą atliekų tvarkymą orientuoti į perdirbimą, kartu atvers ir galimybes: „Tai šansas atrasti naujus, aplinkai draugiškesnius verslo modelius.”
Didesnė atsakomybė gamintojams ir importuotojams
O štai siekiant skaidrumo ir perdirbimo reikalavimų suderinamumo, pakuotes planuojama, pagal jų perdirbimo galimybes, klasifikuoti į tris klases. Taip pat numatoma, kad pakuočių gamintojams atsiras pareiga naudoti tik sertifikuotas antrines žaliavas (kuriant naujas pakuotes). Tad, kad šios atitiktų perdirbimo reikalavimus, gamintojai turės vadovautis dizaino gairėmis, orientuotomis į jų perdirbimo galimybes.
„Tai reiškia, kad pakuotės turi būti lengvai perdirbamos, pritaikytos šio proceso infrastruktūrai ir, kiek labiau įmanoma, sudarytos iš vienalyčių medžiagų. Tinkamas dizainas padės antrinei žaliavai išlaikyti aukštą kokybę bei įgyti didesnę pridėtinę vertę ir patenkinti rinkos poreikius”, – teigia Ž. Ramoškienė.
Anot ekspertės, šių tikslų įgyvendinimui gamintojai privalės kruopščiai parinkti medžiagas, etiketes, grafinius elementus ir kitas pakuotės sudedamąsias dalis, kad šios atitiktų perdirbamumo standartus. Be to, tuo pačiu metu didelę įtaką perdirbamumo klasei turės ir vietinės perdirbimo infrastruktūros išvystymas. Pavyzdžiui, pakuotė, kuri gali būti priskirta aukštesnei perdirbimo klasei vienoje šalyje, kitoje, dėl ribotos infrastruktūros, gali būti vertinama žemiau. Šiuo atžvilgiu visi rinkos dalyviai – nuo produktų ir pakuočių gamintojų iki surinkėjų ir perdirbėjų – tampa atsakingi už sėkmingą pakuočių perdirbimo ciklą.
„Visa tai reiškia, kad gamintojams ir importuotojams teks didesnė atsakomybė už jų gaminamų pakuočių perdirbamumą bei atliekų tvarkymą. Jiems taip pat teks pasirūpinti, kad pakuotėse būtų naudojamas perdirbtas plastikas, taip leidžiant antrinėms žaliavoms grįžti į naujas pakuotes. Tai mažins priklausomybę nuo pirminių žaliavų ir skatins žiedinės ekonomikos augimą”, – sako Ž. Ramoškienė.
RecyClass auditorė taip pat priduria, jog naujų reikalavimų nereikėtų bijoti. Mat jie visomis prasmėmis skatina visuomenės pažangą ir yra naudingi tiek esamoms, tiek ateitiems kartoms.
