Tarptautinės nerūkymo dienos proga savaitraščio ir sveikatos naujienų portalo „Lietuvos sveikata“ organizuota diskusija priminė nerimą keliančius faktus: rūko kas trečias šalies gyventojas, o situacija Lietuvoje negerėja jau dvidešimt penkerius metus.
„Rūkymo priklausomybės sprendimui kaip visuomenė skiriame mažiau dėmesio nei alkoholio ar narkotikų keliamoms problemoms. O tabako žala, nors ir mažiau pastebima, kelia didelių iššūkių žmonių gerovei, visuomenės sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemos išlaidoms. Nors priklausomybių nuo narkotikų, tabako ir alkoholio 2024-2026 metais prevencijai ir žalos mažinimui numatyta skirti 47,3 mln. eurų, yra abejonių dėl tinkamiausio ir efektyvaus šių lėšų panaudojimo“, – į problemą dėmesį atkreipė UAB „Lietuvos sveikata“ generalinė direktorė Jolanta Babiliūtė.
Ekspertai akcentavo, kad trūksta apčiuopiamų uždavinių, o siekis per trumpą laiką trečdalius sumažinti rūkančiųjų skaičių nėra realistiškas. Čia taip pat reikėtų visų galinčių prisidėti šalių įsitraukimo, bet priiminėjant Nacionalinę priklausomybių darbotvarkę į priklausomybių ir sveikatos ekspertų siūlymus atsižvelgta nebuvo.
Lietuvos Vyriausybė šiemet patvirtino Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035-iųjų įgyvendinimo 2024–2026 m. planą. Kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis ir kaip užtikrinti, kad milijoninės investicijos duotų realių rezultatų?
Skirtingos priemonės skirtingoms grupėms
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas dr. Saulius Čaplinskas pritarė, kad priklausomybių darbotvarkę verta peržiūrėti: „Ji turėtų būti kuriama tariantis multidisciplininei specialistų komandai. Į tokį procesą reikia įtraukti įvairių sričių specialistus – nuo psichologų, medikų iki ekonomistų. Kaip ir su kelių eismo taisyklėmis – jos negali būti kuriamos atsižvelgiant tik į vienos grupės interesus.“
„Šiuo metu strategijoje labiausiai trūksta diferencijuoto požiūrio. Apie 10 procentų pradėjusių rūkyti žmonių tampa priklausomi, ir jiems reikia visiškai kitokios pagalbos nei tiems, kurie dar tik eksperimentuoja“, – kalbėjo priklausomybių psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius.
Kardiologas prof. Pranas Šerpytis pritarė, kad pagalbos poreikis skirtingoms gyventojų grupėms skiriasi: „Daliai priklausomų rūkalių visiškai mesti nepavyksta net po infarkto. Kaip tokiems žmonėms padėti mesti rūkyti? Šiai grupei turime pasiūlyti mažiau žalingų alternatyvų, kurių sveikatai keliamas pavojus yra žymiai mažesnis. Nors svarbiausias tikslas – nerūkyti, tačiau turime galvoti ir apie būdus padėti tiems, kurie niekaip negali mesti rūkyti“, – sakė jis.
„Naudojamos prevencijos priemonės nėra aktualios jau rūkantiems, ir nerealu tikėtis visuomenės be jokių priklausomybių, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai žmonės patiria daug nerimo, gyvenimo tempas yra kosminis, konkuruojama su dirbtiniu intelektu, – pabrėžė L.V.Sinkevičius. – Vis dėlto svarbu ne siekti utopinių tikslų, bet protingai reguliuoti situaciją.“
Siūlo atsigręžti į mokslą
Psichologas pabrėžė, kad nepanaudojame kitų šalių gerosios praktikos ir mokslinių tyrimų rezultatų. „Lietuvos visuomenė išsilavinusi ir reikalauja rimtų mokslu pagrįstų išvadų. Tiesa, tyrimų apie rūkymą yra mažiau, nes rūkymas žmonės nesukelia tokių rimtų socialinių pasekmių, kokias sukelia kitos priklausomybės. Tačiau užsienyje tokių tyrimų – gausu. Daug jų atlieka JAV Nacionalinis priklausomybių tyrimų institutas, o Amerikos priklausomybių medicinos draugija yra išleidusi gaires, kuriose aiškiai išskiriamos dvi grupės – norintys mesti rūkyti ir nenorintys. Nemetantiems siūlomas motyvacinis interviu ir mažiau sveikatai žalingos priemonės.“
„Čia yra vienas „bet“, – įsiterpė dr. S.Čaplinskas. – Žalos mažinimo priemonės neturi daryti daugiau žalos už tą žalą, kurią mes tomis priemonėmis bandome sumažinti. Svarbiausia yra nepasiųsti neteisingos žinutės jaunimui, neva rūkyti yra nieko tokio. Noriu pabrėžti, kad bet koks rūkymas yra kenksmingas sveikatai.“
Akcentavo prevencijos bei užimtumo svarbą
Prevencija turi būti finansuojama prioritetine tvarka, kalbėjo ekspertai. „Nuo labai anksti reikia formuoti sveikatai palankias priklausomybes – nuo sporto iki muzikos. Kai jaunuolis užimtas, jis turi mažiau galimybių įgyti žalingų įpročių“, – teigė Seimo narys dr. S.Čaplinskas, priminęs gerąją Islandijos praktiką.
Jam pritarė ir prof. P.Šerpytis: „Svarbi visa mus supanti aplinka: pakankamai vaikų darželių šalia namų, išsilavinusios auklėtojos, sporto aikštynai, nerūkantys ir psichologiškai paruošti treneriai”.
Psichologas L.V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad problemą šalyje gilina pernelyg didelė socialinė atskirtis. „Pirmiausiai reikia sukurti normalias gyvenimo sąlygas, tada galėsime kalbėti apie priklausomybių mažinimą, – teigė jis. – Dirbdamas su skirtingomis šeimomis supratau – kai specialistas iš „gražaus kabineto“ ateina ir aiškina apie gydymąsi ir sveiką gyvenimo būdą, o žmogui reikia grįžti į „baraką“ ar savo lūšną, pasiekti gerų rezultatų beveik neįmanoma.“
Diskusijos dalyviams pozityviai įvertinus kilusių klausimų aktualumą ir sutarus dėl būtinybės tęsti rūkymo mažinimo sprendimų paieška, J.Babiliūtė išreiškė viltį, kad į problemos sprendimą visuomenė bus įtraukiama ir įsitrauks aktyviau.
