Seimas nusprendė atmesti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto ir be pakeitimų priimti Medžioklės įstatymo pakeitimus dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Už šį sprendimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų. Atmesti šalies vadovo veto Seimui pasiūlė Kaimo reikalų komitetas.
Tokiu būdu buvo įveiktas negausios, bet triukšmingos tariamų žaliųjų pasipriešinimas. Pastarieji jau ne vienerius metus aiškino, kad toks sprendimas neva būtų palankus brakonieriams, kurie, tuo tarpu, šiaip ar taip yra nusikaltėliai ir nepaiso įstatymų, kokie jie bebūtų.
Seimas 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti draudžiamas ir leidžiamas medžioklėje naudoti priemones ir įrankius. Pagal priimtas pataisas, medžioklėje naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, sutarta leisti naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Kitus gyvūnus medžioti su naktiniais optiniais taikikliais bus draudžiama. Pasak pasiūlymo rengėjų, ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, leis efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru. Dar kartą priimtas įstatymas įsigalios 2024 m. gegužės 1 d.
Seimo narys Audrius Petrošius kvietė žengti aplinkinių ir Vakarų valstybių seniai pasirinktu keliu ir suteikti galimybę naudoti technologines priemones. „Visų šių šalių praktika įrodė, kad naktinių taikiklių naudojimas nesukėlė jokių katastrofinių ar naikinamųjų pasekmių, kuriomis taip vaizdžiai gąsdina klausimo oponentai, matyt, siekdami emociškai paveikti mažiau įsigilinusią visuomenės dalį ar politikus. Medžioklė yra apie valstybės poreikį reguliuoti gyvūnų populiaciją, medžiotojams pavesta šios populiacijos reguliavimo funkcija, todėl mes turime suteikti visas priemones, kurios šiai bendruomenei yra reikalingos. Medžiotojai yra ir apie medžioklės etiką bei apie tam tikras tradicijas, kurių čia tikrai nestinga“, − Seimo posėdyje sakė parlamentaras.
Pataisas vetavusio šalies vadovo vertinimu, įstatymo priėmimo motyvai yra nepakankamai svarūs, o įtvirtintas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui.
„Afrikinio kiaulių maro plitimą išties įmanoma sustabdyti medžiojant šernų pateles ir tokiu būdu mažinant šernų populiacijos gausą, tačiau ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro tam reikalingas prielaidas. Šernų sumedžiojimas nėra limituojamas nei medžioklės sezonu, nei jų skaičiumi“, − Seimo posėdyje yra sakiusi Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra įteisintas ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau daugumoje valstybių naktinių taikiklių naudojimas grindžiamas individualaus leidimo pagrindu. „Įstatyme numatytas leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas iš esmės ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu. Tai yra šis punktas, išskyrus jame nurodytas leidžiamų medžioti gyvūnų rūšis, nenumato jokių naktinių taikiklių naudojimą ribojančių sąlygų“, − pastebėjo Respublikos Prezidento patarėja.
Jos tvirtinimu, medžioklinių šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas krašto apsaugos tikslais nebūtų efektyvi priemonė ginant valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas medžioklėje nėra tapatus šių priemonių naudojimo karo sąlygomis, kai taikiniai yra ne laukiniai gyvūnai, o priešo pajėgoms priklausantys kariai, karinė technika ir kiti objektai. Tiesa, Ukrainos karo pradžios pavyzdys byloja visiškai priešingai.
