Daugiau keliaujantys lietuviai jau nenustemba, kai pamato vilkikus ar puspriekabes su mūsų šalies registracijos numeriais arba lietuviškų bendrovių skiriamaisiais ženklais tiek tolimojoje Portugalijoje, tiek Skandinavijos valstybėse. Lietuvos vežėjai dirba kone visose Europos Sąjungos šalyse ir išnaudoja daugybę bendrosios ekonominės erdvės privalumų, tačiau vis dar susiduria ir su įvairiausiomis kliūtimis. Viena tokių – kiekvienoje bendrijos šalyje galiojanti skirtinga kelių rinkliava. Kodėl šioje srityje ES nėra bendros tvarkos?
Skirtingi principai ir technologijos
Beveik visose ES šalyse komerciniam transportui taikoma kelių rinkliava. Kai kuriose šalyse papildomai reikia susimokėti už važiavimą tuneliais ar tiltais, o už kelionę tam tikromis – dažniausiai greitkelių – atkarpomis dalyje valstybių susimoka ir privačių lengvųjų automobilių vairuotojai.
Tačiau skirtingose šalyse gali skirtis tiek technologinis rinkliavos fiksavimo būdas, tiek ir pats mokesčio taikymo principas. Europoje pirmaujančios kelio paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko sako, kad vis didesnėje dalyje valstybių įsitvirtina mokėjimo už nuvažiuotą atstumą taikymo principas. Pavyzdžiui, šią tvarką jau yra pasirinkusios tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Belgija ar Lenkija.
Tuo metu kitose valstybėse, pavyzdžiui, Liuksemburge, Švedijoje ar Nyderlanduose, galioja mokėjimo už šių valstybių keliuose praleistą laiką (vinječių) sistema. Beje, iki šiol tokia sistema taikoma ir Lietuvoje, tačiau netrukus turėtų būti pradėti e.tollingo sistemos diegimo darbai ir nuo 2025-ųjų mūsų šalis pereitų prie apmokestinimo už nuvažiuotą atstumą.
„Žvelgiant iš technologinės pusės, įveiktam atstumui nustatyti taip pat naudojamos dviejų tipų sistemos: arba globalaus palydovinio pozicionavimo (angl. Global Navigation Satellite System, GNSS), arba mažojo nuotolio komunikacijos (angl. Dedicated Short-range Communications, DSRC). Pirmuoju atveju tikslus transporto priemonės nuvažiuotas atstumas matuojamas palydovui sekant joje įmontuotą prietaisą, antruoju atveju keliuose montuojami specialūs varteliai. Pro juos įvažiuojant, užfiksuojama transporto priemonė“, – paaiškina A. Michejenko.
Kuri techninė įgyvendinimo priemonė bus pasirinkta, priklauso nuo situacijos kiekvienoje valstybėje. Anot specialisto, tam skelbiami konkursai ir juose numatomi reikalavimai arba dalyvaujančios įmonės siūlo savo įgyvendinimo būdus, kurie nebūtinai turi sutapti visose šalyse.
„Dėl to, kad vienur labiau pasiteisina vieni sprendimai, kitur – kiti. Naudojant palydovinę sistemą reikia mažiau įrangos, bet, pavyzdžiui, Lietuvai, tai gali pasirodyti brangoka sistema dėl nedidelės teritorijos. Tačiau mūsų šalyje yra labai daug išvažiavimų iš autostradų, tad, pasirinkus DSRC technologiją, kiekviename iš jų reikėtų statyti kontrolinius vartelius, o tuomet šis būdas labai išbrangtų. Tad kiekvienu atveju reikia pasiskaičiuoti“, – dėsto A. Michejenko.
Juda vieno principo link
Jeigu technologijas ES šalys gali rinktis laisvai, tai, taikant rinkliavos principą, politikų valia, ilgainiui visos jos pereis prie vienos tvarkos – nuvažiuoto atstumo apmokestinimo. Europos Komisijos teigimu, perėjus prie šios metodikos, bus sparčiau įgyvendinamas „teršėjas moka“ ar „vartotojas moka“ principas ir kartu bus sukurta dar viena paskata mažinti CO2 išmetimą.
Pastaroji emisija jau dabar susilaukia ypatingo dėmesio: jos dedamoji dalyje valstybių jau įtraukiama į rinkliavų tarifą, o ilgainiui tokį sprendimą palaipsniui augančiu koeficientu privalės įgyvendinti visos ES valstybės. Taip vežėjai spaudžiami rinktis vis mažiau taršų transportą.
„Kol kas ši tvarka nepalies privačių bendrovių, pasirašiusių koncesijos sutartis su valstybėmis dešimtmečiams į priekį, valdomų kelių. Visur kitur ją privaloma įgyvendinti“, – paaiškina A. Michejenko.
Rinkliavų jūra
Tokiame kontekste dirbančių vežėjų vilkikai nuolat keliauja nuo sistemos prie sistemos ir privalo kontaktuoti su kiekviena iš jų. Taip susiduriama su milžiniška administracine našta.
Savo ruožtu didžiosios mobilumo paslaugų platformos, kaip antai „DKV Mobility“, TELEPASS ir kitos, veikia visose valstybėse ir turi prieigą prie visų vietinių sistemų. Paskirose valstybėse jų gali būti ir ne po vieną. Be to, tokios platformos užtikrina gausybės susijusių paslaugų valdymą.
„Jeigu vežėjui reikėtų dirbti su kokiais 15 kelių operatorių, su kiekvienu iš jų sudaryti sutartį, būtų didelis galvos skausmas. Kitas dalykas, kaip būtų galima garantuoti už savo mokėjimus? Pateiktų po 15 bankų garantų kiekvienoje šalyje? Kita vertus, mūsų sistemos paslaugomis besinaudojantis vežėjas visą paslaugų paketą gauna iš vienų rankų ir gali rinktis, kaip jam patogiau elgtis, priklausomai nuo šalių, kuriose jis veikia“, – pažymi pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvos vežėjai dirba daugybėje šalių, kuriose taikomas mokėjimo už nuvažiuotą atstumą principas. Tokiose valstybėse galima pasirinkti kiekvienoje iš jų veikiantį vilkiko vietos fiksavimo įrenginį arba skirtingas sistemas palaikantį vieningąjį EETS (angl. European Electronic Toll Service) kelių apmokėjimo aparatą.
Vieningas EETS įrenginys leidžia sunkvežimiams judėti be nereikalingų sustojimų, automatiškai sumokant kelių rinkliavas. Aparatas per palydovinį ryšį fiksuoja transporto priemonės įveiktą atstumą ir pasirinktus kelius, taip pat gali būti naudojamas kaip telemetrijos įrankis. Transporto parko savininkai už visas operacijas gauna vieną detalią sąskaitą, o specialioje programėlėje gali matyti visus atsiskaitymus.
Pavyzdžiui, tokio „DKV Box Europe“ įrenginio veikla jau apima svarbiausias Lietuvos vežėjams šalis: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, Šveicariją, Ispaniją, Italiją, Portugaliją, Austriją, Bulgariją, Vengriją, taip pat svarbius Skandinavijos šalių tiltus, Vokietijos ir Belgijos tunelius.
Pagreitina procesus
Pasak A. Michejenko, vežėjams svarbu ir tai, kad sunkvežimyje nereikia naudoti galybės skirtingų aparatų. Norint juos gauti, reikėtų sudaryti sutartis su kelių operatoriais, ilgai siųstis įrenginius, o tuo metu sunkvežimis turėtų stovėti bazėje.
„Anksčiau, kol vilkikas nestovėjo kieme ir neturėjo valstybinio numerio, net negalėdavai jam užsakyti kažkurios šalies aparato, nes tų sistemų operatoriai reikalaudavo susieti įrenginį su šiais duomenimis. „DKV Box Europe“ įrenginį galima užsakyti tuščią. Kai vilkikas atvažiuoja, tereikia į jį įdėti aparatą. Turint registracijos dokumentus, galima įtraukti papildomų šalių – jos ten atsiranda per keletą dienų. Pavyzdžiui, vilkikas išvažiavo, į aparatą įtraukiama Italija ir, kol jis ją pasieks, tos šalies rinkliavos mokėjimo sistema aktyvuosis“, – privalumus paaiškina ekspertas.
Jo žodžiais, pranašumai išryškėja ir keičiant vilkikus ar juos parduodant.
„Anksčiau tokiais atvejais tekdavo visus aparatus surinkti, grąžinti ir užsakyti naujų. Dabar galima atjungti visas šalis, atsieti aparatą nuo vilkiko, tada užkrauti naują kito vilkiko profilį ir judėti toliau“, – reziumuoja pašnekovas.
