Likus vos mėnesiui iki vadinamųjų tarpinių patikrinimų, kurių metų bus tikrinamos vienuoliktokų žinios, socialdemokratai kritikuoja nežinią ir chaosą, su kuria praneša susiduriantys ir mokytojai, ir mokiniai.
„Vaikai eilinį kartą tapo situacijos įkaitais, bandomaisiais triušiais. Vyriausybė forsuoja reformas, kad galėtų įsisavinti pinigus ir atsiskaityti Briuseliui, dėl to visi realūs procesai atsilieka nuo biurokratų planų.
Vadovėlių nėra, metodikų nėra, kaip vyks patikrinimai – neaišku, kokioms temoms ruoštis – nežinoma, pedagogai turi po kruopelę kaulyti informaciją iš valdininkų“, – komentuoja Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas.
Pasak parlamentaro, jau dabar galima prognozuoti, kad kovą vyksiantys tarpiniai patikrinimai taps nervų karu, išbandymu stresu ir nesąžininga loterija, o ne žinių ir pasirengimo testu.
„Šie patikrinimai lems 40 proc. brandos egzaminų įvertinimo. Bet sąlygos, kuriomis rengiami šie patikrinimai, yra paprasčiausiai nesąžiningos moksleivių atžvilgiu.
Dėl skubotos, forsuojamos pertvarkos, absurdiškų planų ir neapskaičiuotų galimybių vaikai negalės nei parodyti, nei pasitikrinti savo žinių. Dėl nežinios, chaoso ir streso nukentės rezultatai, taigi jau dabar daroma žala ir vaikų ateičiai, netgi luošinamas gyvenimas, nes nukentės ir brandos egzaminų rezultatai“, – pažymi T. Bičiūnas.
Jis kritikuoja Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) kartojamą žinutę, esą patikrinimams „visiškai pasirengta“.
„Ironiška, kad ministerija ir agentūra reklamavo tarpinius patikrinimus kaip būdą sumažinti stresą mokiniams, mat po tokio pasitikrinimo jiems esą bus daug lengviau laikyti baigiamuosius egzaminus 12-oje klasėje.
Deja, akivaizdu, kad šie patikrinimai virsta streso varžybomis ir leis vaikams įsitikinti vienu dalyku: kad egzaminai yra nesąžininga loterija, priklausanti nuo politikų aplaidumo ir valdininkų kaprizų“, – įspėja T. Bičiūnas.
Buvęs švietimo ministras, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Remigijus Motuzas atkreipia dėmesį, kad pedagogams iki šiol neaišku, kaip reikės vertinti atliktas užduotis, o atnaujintos bendrojo ugdymo programos jau tapo nuolatinio streso židiniu ir mokytojams, ir mokiniams.
„Kokie robotai ir monstrai ruošia tas ugdymo programas, jei staiga, kaip aiškėja, vietoj 85 asmenybių pagal naują programą reikės žinoti 371 asmenybę, vietoj 77 datų – 245, vietoj 176 sąvokų – 629? O mokyklos iki šiol dar ir visų vadovėlių neturi.
Juk tiek metų kalbėjome, kad ne datų ir pavardžių lentelės ugdo asmenybę“, – stebisi R. Motuzas.
