Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Poeto medžioklė

  • 2023-08-04
  • Tomas Čyvas
  • Istorija, Kultūra, Lietuva, Politika, Redakcija

Apie poetą Justiną Marcinkevičių dabar pasisako, kas netingi. Formaliai „diskusija“, labiau primenanti talžymąsi ideologinėmis ir politinėmis klišėmis, prasidėjo nuo idėjos pastatyti jam paminklą. Tada pasipylė serija straipsnių ir interneto memų – vieni puolė ne tiek paminklo idėją, kiek J.Marcinkevičių, kaip asmenį, poetą, kiti davė ir tebeduoda grąžos.

Kada viskas prasidėjo?

Prieš cituojant dabartines nuomones ir argumentus, verta prisiminti, kad kitas poetas emigrantas Tomas Venclova užsipuolė J.Marcinkevičiaus kūrybą dar pačioje nepriklausomybės pradžioje. Būtent kūrybą ir jos vertybinius orientyrus.

Tada, pasižiūrėjęs dramos „Mindaugas” pastatymą, T.Venclova viešai išreiškė pasibaisėjimą pagrindinio personažo idealizavimu, pareikšdamas, kad šis ciniškas pabaisa jam primena ledi Makbet. Dar labiau jis pasipiktino labai labai sovietiška ir atsilikusia publika, kuri drįso palydėti spektaklį aplodismentais.

Dabartinėje kritikoje poetui kur kas mažiau dėmesio skiriama jo kūrybai, bet daugiau pavydo ir politinių akmenų.

Kas ką užsipuolė?

Ne vieną knygą apie sovietmetį parašiusi ir jau anksčiau J.Marcinkevičių, kaip sovietinės dvasios skleidėją, žurnalistiniais argumentais bandžiusi demaskuoti Nerija Putinaitė teigia: „Vytautas Toleikis „Šiaurės Atėnuose“ parašė labai nuosaikų rašinį apie paminklą Justinui Marcinkevičiui. Tegaliu įsivaizduoti, koks šit štormas buvo jam ant galvos išpiltas per pastarąsias dienas. Vytautas išdėsto dvi mintis, kurios net ir dabartinei Lietuvos rašytojų sąjungai kelia neišsprendžiamą dilemą: JM buvo sovietinio režimo įrankis, sielos inžinierius, kita vertus – jis vienas talentingiausių Lietuvos poetų. Kad „Mažvydas“, „Katedra“ statomi ir rodomi iki šiol, tai visiškas nesusipratimas (apie „Mažvydo“ sovietiškumą nemažai rašiau knygoje „Skambantis molis“).“

Taigi, apkaltinama Rašytojų sąjunga ir neva nuskriausto V.Toleikio puolikai. Pastarasis padaromas vos ne sovietinių atgyvenų, užsislėpusių komunistų ir sovietų besiilginčių niekšų auka ir yra ginamas.

Čia dera pastebėti, per daug nesiaiškinant, kuri pusė nuosaikesnė ar radikalesnė, kad diskusija tik aštrėja.

Sovietiškumo simbolis?

Štai, ką savo feisbuko paskyroje rašo žinomas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, laikantis save aršiu sovietizmo ir dabartinės Rusijos priešu bei jos šnipų gaudytoju ir okupacijos šleifo naikintoju. Jis sako nesidomintis literatūrine reikalo puse.

Facebook paskyroje skelbiama nuotr.

Suskirstęs į kelias grupes tuos, kam patinka J.Marcinkevičius, jis išskiria neva svarbiausią. „Plačioji masė tų, kam Justinas Marcinkevičius yra jų jaunystė, jų tapatybė, jų sielos melodija. Jie su meile prisimena sovietinius V.Kapsuko universiteto bendrabučius ir kolūkio talkas, <…>, SSB (studentų statybinius būrius), nes ten užsidirbdavo, gerdavo ir galva neskaudėjo, dainų šventes, nes kitokių koncertų nebuvo (kai Vilniuje gastroliavo Alla Borisovna Pugačiova, bilieto kaina pas spekuliantus buvo 70 rublių, na bet „Boney M“ koncerto bilietus Maskvoje pardavinėjo iš rankų už 300 rublių, kas yra 3 000 eurų maždaug pagal šių dienų perkamąją galią),“ – rašo jis ir nesustoja.

„Jiems Marcinkevičius yra gazirofkė iš automato, „Tauro Ragas“, čeburekai, tarybinė Palanga, išlauktas ir už dyką gautas butas, nemokamas kelialapis su maitinimu atostogoms Birštone, Budraitis, Adomaitis, Banionis – visas teigiamų emocijų spektras. Jūs manote, jie negins paminklo visam tam?“– baigia savo pasisakymą R.Savukynas.

Tai dar ne patys aršiausi pasisakymai. Kiti šių dienų autoritetai lygina jį net su spekuliantu, nešusiu iš kombinatų mėsą po apatiniais. Tačiau jiems yra atsakoma.

Kokia tikroji priežastis?

Filosofijos mokslų daktarė  Nida Vasiliauskaitė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad iš tiesų šio taškymosi priežastys yra kitos. Ir pasišaipė iš priekaištų dėl privilegijų.

„Visi, tuo metu gyvenusieji Sovietų Sąjungoje ne pogrindyje ir oficialiai dirbę kūrybinį intelektinį darbą, turėjo tokių privilegijų ir jomis naudojosi. Tad prikaišioti galima lygiai visiems – vien todėl, kad gimė čia, neemigravo, neišėjo į mišką, lagerį, psichiatrinę ligoninę ar kalėjimą, arba kad buvo menininkai ar mokslininkai, užuot buvę fabrikų darbininkais ar kolūkiečiais. Kritika dabar konkrečiai sukoncentruota į Justiną Marcinkevičių ne todėl, kad jis – kaip ir kiti – jomis naudojosi, o todėl, kad tapo išskirtiniu tikros nacionalinės pagarbos ir dėkingumo objektu, daugybę žmonių įkvėpusiu ir padrąsinusiu taip pat ir politiniam pasipriešinimui,“ – atkerta N.Vasiliauskaitė.

Jai antrindamas buvęs Seimo narys Laimontas Lainius Dinius, kuris buvo ir vėlyvuoju sovietmečiu kūręs dainininkas, nurodo, kad „jeigu jau kelti tuos sovietizmo griekus paviršiun, tai gal lyginamaisiais pavyzdžiais būtų galima paviešinti ir tai, kuo tuo metu naudojosi ar nesinaudojo kiti to laikotarpio veikėjai, dabar laikomi pažibomis. Dar ir paminint, ką tuo metu veikė profesorius Vytautas Landsbergis ar dukart prezidentė Dalia Grybauskaitė,“ – komentavo jis „Valstiečių laikraščiui“.

Dinius
Rolando Parafinavičiaus nuotr.

Pasak L.L.Diniaus, galima priminti ir dar kai ką. „Pakeliant tuo pačiu ir kitus nuveiktus darbus Lietuvos laisvės bylai, pradedant signatarais, baigiant tais, kurie stojo į komunistų partiją tada, kai Lietuvoje jau buvo Sąjūdis. Pavardžių neminėsiu, bet jų daug, labai daug. Ir signatarų, ir ko tik norite. Ir visi jie gražūs. Tik ne visi kūrė „Laisvę“, „Trečią atsidusimą, „Amžiną balsą“, „Mindaugą“, „Katedrą“, „Mažvydą“ ir t.t., nekalbant apie mūsų, Lietuvos Konstitucijos preambulę, parašytą tojo paties Poeto“, – primena jis.

Politikai nuosaikesni

Politikai yra kur kas atsargesni savo vertinimuose nei nuomonių formuotojai, apžvalgininkai, kūrybos pasaulio žmonės ar visuomenininkai.

Pavyzdžiui, tas pats prof. Vytautas Landsbergis išreiškė nuomonę, kad šis aršus ginčas dėl poeto ir paminklo esą tik atitraukia dėmesį nuo Lietuvai gyvybiškai svarbių klausimų. Pirmiausia – nuo karo Ukrainoje ir Rusijos grėsmės. Čia su profesoriumi, šių eilučių autoriaus nuomone, sutikti galima, priduriant, kad jis užgožia ir rimtas vidaus politikos problemas bei tendencijas, bet tai būtų atskira tema.

Visai kitos pakraipos Seimo narys – „valstietis“ Aurelijus Veryga rašo: „Jei rimtai, tai turbūt ne už kalnų tas laikas, kai bus pasmerkti ir visi, gimę tokiu laiku, kad gyveno ir kūrė sovietmečiu, nes gimė ne laiku. Matyt, galėjo ir palaukti. O jei dar ir mokslu užsiiminėjo, gal kokį išradimą padarė, gal net žmones operavo, ar tuos operavusius universitete mokė ir t.t., tai neabejotinai yra kokie tai neaiškūs tipai, „prisitaikę prie sistemos“. Argi tokius gerbsi ir paminklus statysi? O jau pastatytus reikėtų kaip fontaną prie Seimo paveiksliukais uždengti“, – juokauja jis.

Tiesa, Seimo vicepirmininkas laisvietis Vytautas Mitalas pasipriešino paminklo J.Marcinkevičiui statybai, nes neva tai „atims viešąją erdvę iš vaikų ir jų palikuonių“.

Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas pareiškė, kad neteiks savivaldybės tarybos balsavimui paminklo klausimo, kol dėl jo „visuomenėje nebus sutarimo“.

Ramesnę politikų retoriką galima paaiškinti paprastai – didelė jų dalis dar tiesiog neišsiaiškino, kurią poziciją užėmus yra mažesnis pavojus pakenkti savo reitingams.

Grįžtant prie kūrybos

N.Vasiliauskaitė, paklausta ar J.Marcinkevičių buvo lengva prižiūrėti sovietmečio cenzoriams, atsakė:  „Kaip ir kiekvienas menininkas, jis stengėsi arba ją apeiti, arba pasinaudoti ir rasti būdų kalbėti per ją nepaisant jos, arba, kai kuriais atvejais galbūt išties sutiko su jos reikalavimais kaip pagrįstais ir teisingais – kol nebesutiko. Cenzoriai veikiausiai beskaitydami irgi tapdavo slaptais sąjungininkais – prižiūrinčiais tik paviršių, bet neketinančiais žlugdyti gero, daugiasluoksnio autoriaus, net jei patys „dirbo iš idėjos“ ir manė autorių esant neteisų („nepakankamai suprantantį“). Tokį efektą tiesiog turi atidus geros literatūros skaitymas – cenzorius arba skaito su išankstine distancija, atsainiai, ir todėl daug ką pražiūri, arba panyra į tekstą, o tada, jei tas tekstas paveikus, pats transformuojasi iš tikrinimo mašinos į gyvą žmogų.“

Paminklas įprasmina tris J.Marcinkevičiaus trilogijos akcentus – tautą, kalbą, valstybę

J.Marcinkevičius dar yra kaltinamas ir tuo, kad buvo „buldozerinis ateistas“, priešiškas bažnyčiai. Čia pasitelkiama, pvz., citata iš kūrinio „Kraujas ir pelenai“ (apie Pirčiupių sudeginimą): „Pirmoj eilėj aš kaltinu bažnyčią, / Nes ji išmokė žmogų atsiklaupti, / O atsiklaupus galima tik mirti, / Bet ne kovoti.“

Kunigas, antisovietinis disidentas Robertas Grigas „Valstiečių laikraščiui“ teigė matąs tokiame puolime daug primityvumo. „Žiūrėdamas LRT žinias ir pasisakymus šia tema – šyptelėjau. Matyt, supratus, kad jau panaudotų priemonių poetui sudoroti neužtenka, nesėkmingai  bandoma ištraukti dar ir religinę kortą. <…> Kai dar buvau moksleivis, bet linkau link tikėjimo bei opozicijos sovietų valdžiai, irgi apie tai mąstydavau, bet reikia pripažinti ir suprasti, kad vėliau – apie 1960–1970 metus jo kūryboje ima dominuoti visai kiti akcentai. <…> Atsiranda daug kitiems lietuvių lyrikams būdingų bendražmogiškų, sugyvenimo harmonijos temų ir strofų, kuriose išreiškiamos vertybės, brangios ir krikščioniui“, – sakė jis.

Pasak R.Grigo, jei ankstyvajam poeto kūrybos veidui tikrai galima prikišti daugiau sovietizmo, tai vėliau viskas keitėsi. „Vienaip atrodo rinkinys „Prašau žodžio“, o visai kitaip „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ – jie yra suprastini kaip lietuvių tautos gimimą, lietuvybės gaivinimą ir pasipriešinimą tai pačiai carinei Rusijai simbolizuojantys kūriniai.

„Pagaliau neverta pamiršti ir jo politinio vaidmens, įsitraukimo į Sąjūdį, to, kad jis rašė Konstitucijos preambulę. O ką bekalbėti apie jo puikią kalbą ir Sausio 13-osios aukų lydėjimą nuo Katedros iki Antakalnio kapinių. Pagaliau, kai jo kūrybai bandoma prikišti, kad ji esanti panteistinė ir neva todėl priešiška katalikybei, nes mat akcentuoja ir žmogaus santykį su gamta, žeme, tai jau visai nerimta. <…> Net kunigo Vaižganto kūryboje esama to paties. <…> Grįžtant prie kovos ir atsiklaupimo, tai kovos formos juk būna įvairios. Dalgininkai–sukilėliai eidavo neatsiklaupę, o atsiklaupimas maldai irgi gali būti kovos forma. Poetas galiausiai tą perprato ir puikiai perteikė savo kūryboje“, – primena R.Grigas.

Kaip bebūtų, nepanašu, kad šis triukšmas aplink poetą greitai baigsis. Jei vieniems kritikams iš tiesų kliūva jo atskiri kūriniai ar net kūrybos tarpsniai, tai aršiems propagandistams tai gera proga primityviai išsiplūsti. Taip, panašu, mėginama išaukštinti save, niekinant kitą. O dėl paminklo, tai kas gali paneigti, jog tiesiog norima jį statyti kam nors kitam? Galimai taip pat gimusiam ir gyvenusiam sovietmečiu, turėjusiam privilegijų, bet neužsitarnavusiam tokio autoriteto.

Apie paminklą

Skverą pavadinti J.Marcinkevičiaus vardu pasiūlė dalis visuomenės, tai parėmė Lietuvos rašytojų sąjunga, už tai vienbalsiai 2020 m. nubalsavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, įskaitant konservatorius ir liberalus.

Konkurse dalyvavo 15 architektų, buvo pateikti įvairūs siūlymai. Tada 9 asmenų komisija, sudaryta iš geriausių savo srities specialistų – nuo architektų, menotyrininkų iki bažnytinio paveldo apsaugos specialistų, – vertino tuos kūrinius. Iš jų buvo išrinkti penki laimėtojai, o pagrindinis laimėtojas  – „Trilogija“. Paminklas įprasmina tris J.Marcinkevičiaus trilogijos akcentus  – tautą, kalbą, valstybę.

Skulptūros architektas – Gintaras Čaikauskas, skulptorius – Gediminas Piekaras.

Rašytojų sąjunga kreipėsi į Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisiją ir gavo pritarimą šios skulptūros statymui.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Įskridęs dronas buvo skirtas žudyti: Lietuva prašo NATO pagalbos

Lietuvoje blogėja pramonės lūkesčiai

Mirė Lietuvos pilotė, kaunietė I. Liekytė

Į Petrašiūnų elektrinę grįžta „Transformacijos“: industrinėse erdvėse – Lietuvos menininkų vizijos

KAM pradeda vystyti šaudyklą Rūdninkų poligone

Paskelbtas konkursas rekonstruoti paskutinįjį Kleboniškio tiltą ir viaduką ties Kaunu

Treneris pataria, kaip nepasiklysti keliaujant po nežinomas vietoves

Kaune nuteisti kanapes laikę ir platinę vyrai

Karo technikos ekspozicijoje bus minimos Rusijos kariuomenės išvedimo metines

Vandens malonumais pataria mėgautis atsargiai: drėgmė ir šiluma gali sukelti itin nemalonią infekciją

NASA planuose – branduolinis reaktorius Mėnulyje

Traukiantis premjerui atsistatydino visas Ministrų kabinetas

Žodžių galia ir klientų pasitikėjimas – draudimo ekspertės kelias

Darbymetis Romainiuose: darželio statyba – arti pusiaukelės, čia pat projektuojama mokykla

Įtariamasis paauglio nužudymu uždarytas į areštinę

Kaune neblaivus vyras žmonėms grasino pistoletu

Nemune paskendo vyras

Ir vėl auksas! Rūtos Meilutytės triumfas pasaulio čempionate

R. Pocius: VSD turėtų pasidomėti A. Bilotaitės ir LKT vadovo M. Kairio ryšiais

Ukraina ginasi, Rusija toliau puola

Nauja erdvė vaikų ugdymui: atgaivinimas istorinis Vytauto parko Kurhauzas

„Saugokitės bet kokio godumo“ (Lk 12, 15) 18 eilinis sekmadienis

Sostinės arkikatedros požemių radiniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą

Tomas Čyvas

Premjerai keičiasi, o problema lieka?

Policija rugpjūtį tikrins dviratininkų blaivumą, vykdys greičio kontrolę

Į Tarptautinę kosminę stotį pakilo keturi astronautai

Skelbiamas Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursas

Rastas į Lietuvos teritoriją įskridęs dronas

E. Paulavičiaus advokatas: D. Šakalienė, atleisdama pulkininką iš pareigų, piktnaudžiauja įgaliojimais

Garsi bendrovė ir toliau rems MKL 3×3 krepšinį

VSAT: vykti į Lenkiją rekomenduojama per Lazdijus ir kitus alternatyvius kelius

„ConTempo“ festivalis grįžta į Kauno rajoną

Kauno Taikos prospekte kuriasi naujas prekybos parkas: tarp pirmųjų parduotuvių – „Lidl“

Iš kur nuomotis automobilį Kauno oro uoste?

Kaune vyras pro buto langą šaudė iš pneumatinio pistoleto

Kauno viešajame transporte jau galima atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis

Kauno rajono gyventojas kaltinamas išprievartavęs nepilnametę

FNTT atlieka tyrimą dėl G. Palucko brolienės įmonės veiklos, sulaikytas jos direktorius

Dėl viaduko statybos Kaune pusei paros uždarys atkarpą A1 magistralėje: numatytos laikinos apylankos

Politologė apie pamainą G. Paluckui: I. Ruginienė būtų logiškas pasirinkimas

Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero pareigų

Ministerija įpareigojo ligonines užtikrinti artimųjų atsisveikinimą su mirštančiuoju

Kristijonas Bartoševičius

K. Bartoševičius į kalėjimą nenori: apskundė teismo nuosprendį

Kaune, bare, neblaivus vyras grasino žaisliniu pistoletu

LKT vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, jo pateikta informacija perduota STT

Saulius Skvernelis: demokratai išeis iš koalicijos, jeigu Gintautas Paluckas liks premjeru

Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei penktadalis lietuvių

Lietuvos jaunimo bokso rinktinė varžysis pajėgiame „Brandenburg Cup“ turnyre

Rusijai nemažinant GPS signalų ir mobiliojo ryšio trukdžių, ryšiui užtikrinti ėmėsi atsako

Žemės drebėjimo prie Kamčiatkos sukeltas cunamis: pavojaus sirenos Kalifornijoje, masinė evakuacija Japonijoje, žala Rusijoje

Kauno rajone rastas medyje užstrigęs balionas, kuriuo gabenta kontrabanda

Kaune iš namo galimai pavogti 14,5 tūkst. eurų

Buvęs G. Nausėdos patarėjas A. Zabarauskas apie prezidento leksiką: nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio

O. Leiputė: gyvūnų gerovės neužtikrinsime, jeigu bijosime „nuskriausti” gyvūnų kankintojus

Seime aiškinsis įtartinus Vilniaus ir Kauno žemės grąžinimo atvejus

PAGD pradėjo patikrinimą galimai moterį išprievartavusio ugniagesio atžvilgiu, jam gresia atleidimas iš darbo

Pėsčiąjį automobiliu sužalojusiam V. Matijošaičiui pareikšti įtarimai

Uodų įkandimai: nepurškite repelento ant veido ir neignoruokite alerginės reakcijos simptomų

Sumenkus saulės ir vėjo energijos gamybai praėjusią savaitę elektra brango 7 proc.

Stanislovas Buškevičius. Kovai prieš dronus – grybautojų daliniai

Lietuvė – pasaulio čempionato finale

Nei į darbą, nei į sodą – remontuoti tenka „Škodą“ (papildyta)

Pagarsėjusiam mergaičių tvirkintojui skirta laisvės atėmimo bausmė

Žiniasklaida: V. Landsbergis atsidūrė ligoninėje

Šaolino vienuolyną purto tyrimas dėl lėšų pasisavinimo

SAM: Ukrainos karo medikas vedė mokymus Lietuvos specialistams

Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje

Crowdfunding investicijos į NT – pavojai ir potencialas

VRM: perspėjimo apie droną pranešimas buvo suderintas su kitomis institucijomis

Šri Lanka – ne Indija! Tai visai kitas pasaulis

Taip ir neradus iš traukinio iššokusio ruso, rengiamas integruotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas

Į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido bepilotis orlaivis

Lietuvos vaikinų rinktinė iškovojo Europos jaunimo olimpinio festivalio 3×3 krepšinio auksą

Siūlys metams atidėti naujo cukraus mokesčio įsigaliojimą

Land Art festivalis Girionyse: klajonės po dykumas ir pasaulio muzika

„Prašykite ir jums bus duota“ (Mt 11, 9), – 17 eilinis sekmadienis

Grįžimas į biurus: kas iš tiesų veikia – nemokama kava, patogios kėdės ar atlyginimas?

Siūlo leisti patiems kelių valdytojams spręsti dėl žaliųjų rodyklių įrengimo

Virš Lietuvos užduotis vykdė iš JAV lėktuvnešio Viduržemio jūroje pakilę naikintuvai

Pažinčių programėlės: meilės medžioklė ar streso šaltinis?

Garliavoje iškils nauja kultūrinė erdvė

Socialdemokratai kirto L. Kasčiūnui: priminė ekstremistinę praeitį ir ryšius su MG Baltic

„Creditinfo“: klientų Lietuvoje duomenys yra saugūs

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Ukrainą remiančias sporto organizacijas pasieks 100 tūkst. eurų parama

NT investicijoms susiklostė retas derinys sąlygų – trys faktoriai, keičiantys situaciją

Atsisveikinkite su pinigine: kasdienybę užkariauja nauja mada, prie kurios prisitaiko net skeptikai

Plauksite baidarėmis šį savaitgalį? Ekspertė primena, kaip apsaugoti įrenginius

Minima skendimo prevencijos diena: vasarą įvyksta daugiausia tragedijų vandenyje

A. Valotka apgailestauja dėl savo siūlymo uždaryti rusiškas ir lenkiškas mokyklas

LSU profesorius: tarnyba kariuomenėje gerina širdies-kvėpavimo sistemos ir raumenų ištvermę

Rusija įrenginėja elektroninės kovos sistemas prie NATO sienų

Interneto trikdžiai dėl Starlink gedimo: pranešama apie visuotinius sutrikimus

Pavežėjas greit tampa įtariamuoju? (video)

Kodėl buvusios Viking žoliapjovės dabar žymimos „Stihl“ ženklu?

Kauno rajone tęsiama A. Smetonos giminės linija

Tyrimas: jau 7 000 žingsnių per dieną teigiamai veikia sveikatą

Nekontroliuojamas dirbtinio intelekto naudojimas – tiksinti bomba įmonių duomenims

Pristatyti naujai įsigyti VSAT sraigtasparniai ir bepiločių orlaivių sistema

Lietuvos vyrų rinktinė stovyklaus Stambule ir sužais rungtynes su Turkijos nacionaline komanda

Dirbtinis intelektas padeda lotynų kalbos mokslininkams iššifruoti senovės romėnų tekstus

Prašoma uždaryti S. Cichanouskajos atstovybę

Įskridęs dronas buvo skirtas žudyti: Lietuva prašo NATO pagalbos

2025-08-05

Lietuvoje blogėja pramonės lūkesčiai

2025-08-05

Mirė Lietuvos pilotė, kaunietė I. Liekytė

2025-08-05

Į Petrašiūnų elektrinę grįžta „Transformacijos“: industrinėse erdvėse – Lietuvos menininkų vizijos

2025-08-05

KAM pradeda vystyti šaudyklą Rūdninkų poligone

2025-08-05

Paskelbtas konkursas rekonstruoti paskutinįjį Kleboniškio tiltą ir viaduką ties Kaunu

2025-08-05

Treneris pataria, kaip nepasiklysti keliaujant po nežinomas vietoves

2025-08-05

Kaune nuteisti kanapes laikę ir platinę vyrai

2025-08-05

Karo technikos ekspozicijoje bus minimos Rusijos kariuomenės išvedimo metines

2025-08-05

Vandens malonumais pataria mėgautis atsargiai: drėgmė ir šiluma gali sukelti itin nemalonią infekciją

2025-08-05

NASA planuose – branduolinis reaktorius Mėnulyje

2025-08-05

Traukiantis premjerui atsistatydino visas Ministrų kabinetas

2025-08-04

Žodžių galia ir klientų pasitikėjimas – draudimo ekspertės kelias

2025-08-04

Darbymetis Romainiuose: darželio statyba – arti pusiaukelės, čia pat projektuojama mokykla

2025-08-04

Įtariamasis paauglio nužudymu uždarytas į areštinę

2025-08-04

Kaune neblaivus vyras žmonėms grasino pistoletu

2025-08-04

Nemune paskendo vyras

2025-08-04

Ir vėl auksas! Rūtos Meilutytės triumfas pasaulio čempionate

2025-08-03

R. Pocius: VSD turėtų pasidomėti A. Bilotaitės ir LKT vadovo M. Kairio ryšiais

2025-08-03

Ukraina ginasi, Rusija toliau puola

2025-08-03

Nauja erdvė vaikų ugdymui: atgaivinimas istorinis Vytauto parko Kurhauzas

2025-08-03

„Saugokitės bet kokio godumo“ (Lk 12, 15) 18 eilinis sekmadienis

2025-08-03

Sostinės arkikatedros požemių radiniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą

2025-08-02
Tomas Čyvas

Premjerai keičiasi, o problema lieka?

2025-08-02

Policija rugpjūtį tikrins dviratininkų blaivumą, vykdys greičio kontrolę

2025-08-02

Į Tarptautinę kosminę stotį pakilo keturi astronautai

2025-08-01

Skelbiamas Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursas

2025-08-01

Rastas į Lietuvos teritoriją įskridęs dronas

2025-08-01

E. Paulavičiaus advokatas: D. Šakalienė, atleisdama pulkininką iš pareigų, piktnaudžiauja įgaliojimais

2025-08-01

Garsi bendrovė ir toliau rems MKL 3×3 krepšinį

2025-08-01

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos