Rusija tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą, kurią pradėjo 2014 metais, atplėšdama dalį tyrinių šalies teritorijų, o atnaujino 2022 metų vasario 24 dieną. Agresoriai tęsia raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus, naikindami infrastruktūros objektus. Labiausiai buvo apšaudytas Charkovas. Yra aukų ir sužeistųjų. Intensyvūs mūšiai vyksta ties Bachmutu, be to Rusija praėjusią parą puolė dar keturiomis kryptimis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos (UGP) skelbia atrėmusios atakas ties dvylika miestų ir gyvenviečių.
***
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė rusų okupantų atakas prie Bachmuto ir kelių kitų Donecko ir Luhansko sričių gyvenviečių.
Tai buvo pranešta UGP generalinio štabo “Facebook” puslapyje pagal operatyvinę informaciją pateiktą 06.00 val. Pažymima, kad priešas ir toliau daugiausia dėmesio skiria puolamiesiems veiksmams Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdejevsko ir Novopavlovsko kryptimis. Jis aktyviai naudoja operatyvinę-taktinę ir karinę aviaciją, kad smogtų Ukrainos pozicijoms.
“Pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų išpuolius Bilogorovkos ir Serebrianskio girininkijų rajonuose Luhansko srityje ir Torskio, Fedorovkos, Bachmuto, Ivanovskio, Chasovojaus Jara, Pervomaiskio, Pobedos, Marinkos ir Ugledaro rajonuose Donecko srityje”, – sakoma pareiškime.
Generalinis štabas pažymėjo, kad per dieną priešas sudavė 12 raketų smūgių, iš kurių trys buvo nukreipti prieš Charkovo civilinę infrastruktūrą, ir 32 oro smūgius, iš kurių šeši buvo vykdomi bepiločiais lėktuvais “Shahed-136”. Tolesnių Rusijos oro ir raketų smūgių Ukrainoje grėsmė išlieka didelė.
Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis didelių pokyčių nebuvo, puolimo grupių formavimosi požymių nepastebėta. Čia priešas apšaudė daugiau kaip 20 gyvenviečių. Okupantai taip pat surengė oro antskrydžius netoli Gatyšo ir Volčansko.
Kupjano ir Limano kryptimis priešas minosvaidžiais ir artilerijos pabūklais apšaudė daugiau kaip 25 gyvenamųjų rajonų. Be to, okupantai surengė antskrydžius prie trijų gyvenviečių Luhansko srityje ir dviejų Donecko srityje.
Bachmuto kryptimi tankų, minosvaidžių ir artilerijos sviediniai apšaudė 14 Donecko srities gyvenviečių, įskaitant Bachmutą.
Avdijivkoje ir Novopavlivkoje tankų, minosvaidžių ir artilerijos pabūklai apšaudė 25 gyvenvietes, įskaitant Avdijivką ir Ugledarą. Priešų oro antskrydžiai buvo užfiksuoti prie Avdijivkos, Veseloje, Nevelskoje ir Marinkos.
Zaporožės kryptimi apšaudytos dvi Donecko srities gyvenvietės ir šešios Zaporožės gyvenvietės. Priešas taip pat vykdė oro antskrydžius Mažosios Tokmačkos ir Kamianskės rajonuose.
Chersono kryptimi priešo artilerijos ugnis apšaudė priemiesčius ir patį Chersoną, taip pat daugiau kaip 30 kitų gyvenviečių teritorijas. Priešas taip pat surengė oro smūgį į žiemos rajoną.
Saugumo ekspertas Ivanas Varčenka sakė, kad Ukrainos ir Rusijos kariškiai dalyvauja artilerijos kautynėse netoli Bachmuto Donecko srityje. Be to, vyksta susišaudymai labai trumpais atstumais.
***
Rusija per kelias ateinančias savaites ruošiasi suintensyvinti išpuolius Rytų Ukrainoje. Tačiau, dalies analitikų nuomone, jai trūksta išteklių, reikalingų tokio masto puolimui pradėti.
Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Rusijos kariniai tinklaraštininkai atrodo demoralizuoti dėl Kremliaus didelio puolimo perspektyvų. Jie kaltina V. Putino administracijos pareigūnus keliant neįgyvendinamus lūkesčius.
“Informacija apie okupantų taktines nesėkmes aplink Ugledarą Donecko srityje dar labiau susilpnino rusų tikėjimą, kad jų kariuomenė pajėgi pradėti lemiamą puolimą”, – priduriama ekspertų ataskaitoje.
Pavyzdžiui, Kremliui artimas karinis tinklaraštininkas teigė, kad pirmosiomis dienomis rusams nepavyko greitai pasistūmėti į priekį ties Ugledaru. Be to, okupantai prarado iniciatyvą dėl to, kad į šią teritoriją greitai buvo perkelti Ukrainos pajėgų rezervai.
“Milblogeris” sureagavo į virusinę filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip UGP naikina netvarkingą Rusijos mechanizuotųjų pajėgų koloną netoli Ugledaro, o tai leidžia manyti, kad puolimas ten baigėsi”, – paaiškino analitikai.
Karo studijų institutas mano, kad “millblogeriai” panaudojo filmuotą medžiagą, norėdami kritikuoti Rusijos karinę vadovybę už tai, kad ji kartoja tas pačias klaidas, kurios lėmė nesėkmes persekiojančias Rusijos kariuomenę karo prieš Ukrainą metu.
***
Okupantai ruošėsi naujam puolimui Bachmuto kryptimi, tačiau pakeliui, kaip teigia UNIAN.ua, juos sumušė ukrainiečių gynėjai.
“Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariuomenė paskelbė sunaikintos įrangos vaizdo įrašą. Priešus nugalėjo 128-osios kalnų šturmo brigados kariai.
Rusai palei kelią dislokavo penkis technikos vienetus. Smūgis buvo aiškiai nukreiptas į konvojaus “galvą” ir sunaikino mažiausiai vieną užpuolikų transporto priemonę. Kitas smūgis suduotas priešingoje kolonos pusėje,” – teigia Ukrainos agentūra.
Dieną prieš tai ISW pareiškė, kad Rusija pradėjo naują puolimą Luhansko srityje. Tai atitinka žvalgybos pranešimus, kuriuose pažymima, jog V. Putinas nurodė iki kovo mėn. užimti Donbasą.
Pasak eksperto Vladislavo Selezniovo, puolimas šiuo metu vyksta penkiomis Ukrainos fronto kryptimis. Tai Kupjansko, Limano, kovos prie Bachmuto, Avdejevkos ir Ugledaro.
Vis dėlto, pasak UGP vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnyj, ukrainiečiams pavyko atgauti kai kurias prarastas pozicijas.
Pastarosiomis savaitėmis politikai ir ekspertai aktyviai diskutavo apie būsimų Rusijos operacijų tikslus. Pavyzdžiui, Gynybos ministerija neatmetė galimybės, kad Kremlius bandys pradėti didelį puolimą iki vasario 24 d. – masinės invazijos į Ukrainą metinių.
Tuo pat metu CŽV teigė, kad kritinis Rusijos ir Ukrainos karo laikotarpis truks mažiausiai šešis mėnesius.
Savo ruožtu Vakarai šiuo laikotarpiu daugiausia dėmesio skyrė galingesnių ginklų, įskaitant tankus ir tolimojo nuotolio pabūklus, perdavimui Ukrainai. Kijevas taip pat tikisi iš Europos šalių gauti modernių naikintuvų kontrpuolimui.
***
Keturi rusų bepiločiai orlaiviai “Shahed” numušti virš Zaporožės srities, o vienas “Orlan-10” – virš Donecko srities.
Dronus Rusijos okupantai naudojo svarbiems Ukrainos infrastruktūros objektams atakuoti.
“Dar viena priešo bepiločio lėktuvo ataka prieš svarbiausią regiono infrastruktūrą. Per oro gynybos operaciją Zaporožės srityje sunaikinti 4 “Šachidai”, – praneša oro pajėgų vadavietė “Vostok”.
***
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pakomentavo galimą pavojų pietiniams Ukrainos regionams, jei būtų pradėtas plataus masto Rusijos puolimas. Jis pabrėžė, kad tam, jog kiltų pavojus Odesai, priešas turi turėti pranašumą Juodojoje jūroje, o Ukraina jau esą atėmė iš Rusijos Federacijos tokią galimybę.
“Tikrai nemėgstu prognozuoti ir vertinti, bet tam, kad būtų rizika, jog okupantai užims Odesą ir visą regioną, Rusija turi dominuoti Juodojoje jūroje. Tačiau mes atėmėme iš jų šią galimybę. Taip pat ir po sėkmingo mūsų, ukrainiečių “Neptūnų”, panaudojimo, kai visiems žinomu adresu nuskendo kreiseris “Maskva”. Be to, priešlaiviniai kompleksai “Harpoon” budi, todėl nematau nė menkiausios galimybės jiems priartėti prie Odesos iš jūros”, – sakė jis per spaudos konferenciją šiame mieste.
Gynybos ministras pridūrė, kad praėjusį kartą okupantams nepavyko prie jų priartėti sausuma. Dabar drąsių Ukrainos gynėjų dėka okupantai buvo nustumti atgal į kairįjį Dniepro upės krantą, kuris dėl sugriautų tiltų ir perėjų yra galingas natūralus apsauginis barjeras.
“Kalbant apie pietų Ukrainos kairiojo kranto teritorijas, ten priešo grupuotė turi galimybę pasipildyti ir ginklais, ir technika, ir žmonėmis, todėl ten, žinoma, padėtis yra įtemptesnė”, – pabrėžė V. Reznikovas.
***
2023 m. vasario 11 d., šeštadienio vakarą, Rusijos okupantai pradėjo smūgius prieš Charkovą ir regioną. Mieste fiksuoti trys “atskridimai” ir vėl buvo pažeista infrastruktūra.
“Dėmesio! Charkovo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogė”, – sakė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas. Jis taip pat ragino žmones neignoruoti oro pavojaus signalų ir likti slėptuvėse.
Tuo pat metu Charkovo meras Igoris Terechovas teigė, kad, preliminariais duomenimis, į miestą pataikė raketos S-300.
“Raketų smūgiai Charkovui. Preliminariai su S-300 raketomis. Šiuo metu tikslinama informacija apie žalą ir aukas”, – sakė jis.
Vėliau smūgius raketomis S-300 patvirtino ir karinė srities administracija.
“Preliminariais duomenimis, į miestą pataikė trys priešo raketos S-300. Buvo apgadintas vienas iš infrastruktūros objektų. Informacija apie aukas ir sunaikinimo mastą tikslinama”, – rašė Olegas Sinegubovas.
Atnaujinta 00:38: per priešo smūgius Charkove sužeistas vienas civilis. Apie tai pranešė Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.
“Nuo okupantų smūgių 35 metų civilis vyras patyrė šrapnelio žaizdas”, – sakė jis. Sužeistas vyras paguldytas į ligoninę. Medikai jam teikia visą reikiamą pagalbą.
Charkovo srities apšaudymas: naujausios žinios
2023 m. vasario 10 d. Rusijos okupantai surengė masinę raketų ataką prieš Charkovą ir Charkovo sritį. Atakos metu buvo padaryta žala energiją gaminančiai ypatingos svarbos infrastruktūrai.
Vasario 10 d. per naktinį puolimą okupantai į Charkovo ir Zaporožės regionus paleido iki 35 raketų S-300 SAM. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas pažymėjo, kad Charkovo sritis buvo apšaudyta iš Rusijos Belgorodo apylinkių.
***
Leidinys The Telegraph praneša, kad britų ginkluotė gali būti gaminama Ukrainoje. Aukšto rango JK gynybos pramonės pareigūnai esą aptaria šiuos planus su savo kolegomis Kijeve, o bet koks susitarimas greičiausiai bus laikomas reikšmingu Britanijos santykių su Ukraina stiprinimu.
Britų vadovai išvyko į šią šalį siekdami įsteigti bendras įmones, kurios pagal licenciją vietoje gamintų ginklus ir transporto priemones.
Kitos Europos gynybos bendrovės taip pat, kaip teigiama, derasi su Ukraina, o Didžiosios Britanijos bendrovės nori, kad jų neaplenktų Prancūzijos ir Vokietijos konkurentai. Vienas iš vadovų “The Telegraph” sakė, kad vyksta lenktynės siekiant, kad Jungtinė Karalystė “atsidurtų eilės priekyje”.
Tai įvyko po to, kai Rišis Sunakas (Rishi Sunak) atvėrė duris Didžiajai Britanijai siųsti naikintuvus į Ukrainą po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio (Volodymyr Zelensky) prašymo, kurį jis išsakė per netikėtą kelionę į Jungtinę Karalystę praėjusią savaitę.
Tikėtina, kad bet kokią bendrą įmonę turės patvirtinti R. Sunakas. Rusija ne kartą yra grasinusi atsakomaisiais veiksmais Vakarams dėl ginklų siuntimo Ukrainai, o bet kokia parama gamybai gali dar labiau padidinti įtampą.
Tiesa, šeštadienio vakarą premjero kanceliarija Dauningo gatvėje ir Gynybos ministerija atsisakė pateikti komentarus, sakydamos, kad tai pramonės reikalas.
Tačiau Edas Arnoldas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitinio centro mokslinis bendradarbis ir buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės NATO karininkas, sakė: “Pramonės bendradarbiavimas skatina tarptautinių santykių suartėjimą. Iš pradžių tai gali būti vadinama komerciniu bendradarbiavimu, tačiau tam reikės bent jau tylaus politinio pritarimo.”
P. Arnoldas pridūrė, kad sandoris dėl karinės įrangos “rodytų būsimą ilgalaikį bendradarbiavimą ir pagilintų Didžiosios Britanijos ir Ukrainos ryšius iki tokio lygio, kokio jie dar nebuvo”. Jis teigė, kad toks susitarimas priartintų Ukrainą “prie NATO ir Europos saugumo struktūrų”.
Ukraina pateikė prašymą įstoti į NATO, tačiau mažai tikėtina, kad aljansas ją priims, kol šalyje vyksta karas. Būdama Nato narė, kolegos nariai būtų teisiškai įpareigoti aktyviai ginti ją nuo Rusijos, o šis įsipareigojimas yra gerokai platesnis nei ginklų tiekimas.
JAV saugumo tyrimų centro “Rand Corporation” karinių pirkimų ekspertas Džeimsas Blekas (James Black) teigė, kad sandoris, pagal kurį Vakarų valstybė gamintų sunkiąją ginkluotę Ukrainoje, būtų pirmas, nes šalis mažai bendradarbiauja pramonės srityje.
Jis pridūrė: “Ukrainos gynybos pramonė pirmiausia buvo orientuota į sovietmečio ar vietinių technologijų gamybą ir priežiūrą, o po nepriklausomybės atgavimo kelis dešimtmečius kentėjo nuo nepakankamų investicijų, įstrigusių reformų, korupcijos ir kitų problemų.”
Ukraina pagal licenciją gamina kai kuriuos Izraelio ir JAV šaulių ginklus, pavyzdžiui, šautuvus, ir pritaikė kai kuriuos savo tankus, kad juose būtų įmontuota Izraelio elektronika.
Nepriklausomas gynybos ekspertas Francis Tusa teigė, kad visos naujos gamyklos taps pagrindiniais Rusijos bombardavimo taikiniais, ir pridūrė: “Tankų gamykla nėra maža. Ir, atvirai kalbant, jei būčiau Putinas, tai būtų viena pirmųjų vietų, kurią išnaikinčiau.”
Tikėtina, kad sandorius dėl vakarietiškos ginkluotės gamybos Maskva vertins kaip priešiškus, tačiau NATO sąjungininkės vargu ar bus įbaugintos šių grasinimų, nes ginkluotės donorystė tampa vis sudėtingesnė, pridūrė jis.
“Šiame etape bet ką, ką Vakarai padarys, rusai sakys, kad tai yra provokacija”, – sakė A. Tusa, pridurdamas, kad Vakarai greičiausiai laikysis tokios pozicijos: “Na, sunku.”
unian.ua, censor.net, kaunieciams,lt informacija