Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (į Seimą išrinktas Kaune – Kalniečių apygardoje) aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“.
„Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A. Anušauskas.
„Kiekvienas karinis dalinys turi tam tikrą parengtumo lygį, per kiek juda, ir šiuo atveju tai ne politinė tezė ar sutarimas, o karinio pobūdžio informacija, o visi tie mūsų susitarimai su Vokietija kaip galiojo, taip ir galioja. Vokietijos pusė labai aiškiai pažymėjo, kad mūsų vystomi infrastruktūros projektai leidžia jiems žingsnis po žingsnio didinti ir pajėgumus, ir galimybes Lietuvoje, ir užauginti visa tai iki brigados“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Konservatorių deleguotas ministras A. Anušauskas kritikos tiek iš opozicijos, tiek partijos viduje sulaukė, kai praėjusią savaitę sutiko su Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų.
Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs A. Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.
Atsakydamas į partijos kolegų kritiką ministras teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas, „kalbėdamas apie 90 dienų mano paminėjimą ir lyginimą su Ukraina, tiesą sakant, nesuprato apskritai, apie ką kalba eina“.
„Šiuo atveju aš kalbėjau ne lygindamas Ukrainą ir Lietuvą, o kalbėjau apie žvalgybinės informacijos patekimo greitį ir reakciją į tą žvalgybinę informaciją, tai visiškai skirtingas kontekstas“, – sakė A. Anušauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS šią savaitę paragino Lietuvos politikus nesiųsti „dviprasmiškų signalų“ Vokietijai dėl brigados dislokavimo, nes Vokietijos atstovai „labai atidžiai klauso“ Lietuvos pareigūnų pozicijų šiuo klausimu.
Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos. Tai šią savaitę pakartojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.
Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.
Autorė Milena Andrukaitytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
