Dabartinis elektros rinkos dizainas bei jos kainą formuojantis algoritmas neužtikrina tiekimo saugumo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Be to, pasak jo, dabartinė tvarka įvykus Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, neleidžia finansuoti tretinį aktyviosios galios rezervo poreikį užtikrinančių Elektrėnų komplekso 7-ojo ir 8-ojo blokų.
„Labai aiškiai pasisakiau, kad dabartinis rinkos dizainas neužtikrina tiekimo saugumo mūsų šalyse. Pavyzdžiui, mes norime išlaikyti 7-ąjį ir 8-ąjį blokus Elektrėnuose, tačiau ta politika, kurią veda Europos Sąjunga, kuri užkoduota rinkos dizaine, neleidžia mums jų finansuoti. Mes dabar juos finansuojame iki sinchronizacijos, tą galime daryti, o po sinchronizacijos mes jų negalime finansuoti“, – po Prahoje įvykusio neformalaus Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos posėdžio žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Dabartinis rinkos dizainas kartu su tuo pačiu algoritmu yra neatsparus šokams. Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad jį reikia tobulinti. Kitas aspektas – mažoms rinkoms šis rinkos dizainas yra neparankus, nes neleidžia išvystyti įvairių išvestinių, finansinių instrumentų, kurie labai reikalingi tokiose rinkose, kaip Lietuva“, – teigė ministras.
Pasak jo, dabartinis elektros rinkos dizainas žiemą gali lemti elektros trūkumą.
„Ateinant didžiuliam kiekiui atsinaujinančių (išteklių – BNS) toliau taip tęstis negali, nes matėme, kad yra laikotarpių, kad kai kurios šalys, kurios skaičiuoja, ar joms užteks adekvatumo žiemą, sako, kad joms gali neužtekti. Tai reiškia, kad kitoje pusėje laido tos elektros gali ir nebūti“, – teigė D. Kreivys.
Elektros biržų, tarp jų ir „Nord Pool“, kainų apskaičiavimo algoritmą, Bendrijos mastu tvirtina ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER). Būtent jis lemia itin aukštas elektros kainas Lietuvoje, kur didelė dalis elektros gaminama iš dujų.
Rugsėjo viduryje Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, jog ES planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę. Pasak EK pirmininkės, elektros energijos rinkos reforma ES būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms.
Pasiūlymų dėl dujų kainų lubų ir naujo indekso tikimasi kitą savaitę
D. Kreivys pakartojo, kad greta elektros gamybai naudojamų dujų viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ir visiems didmeniniams jų sandoriams.
Pasak ministro, už kainų lubas didmeniniams dujų sandoriams „labai aiškiai“ pasisakė ES 15 šalių, už viršutinę ribą elektros gamybai naudojamoms dujos – 8 šalys.
„Mes pasisakome ir už tą, ir už tą. (…) Uždėti lubas generacijai būtų tik pirmas žingsnis. Sekantis žingsnis vis tiek turėtų būti (lubos – BNS) didmenai, nes mūsų pramonei reikia pigesnių dujų, kad pramonė galėtų išgyventi, kad žmonės turėtų darbus“, – teigė ministras.
D. Kreivys teigė, kad pasiūlymą dėl dujų kainų lubų EK įsipareigojo pateikti kitą savaitę.
„Komisija yra pažadėjusi, kad kitą savaitę jau kažkokį juodraštį pateiks. Nežinau, kas jame tiksliai bus, bet Komisija yra įsipareigojusi tai padaryti“, – teigė ministras.
Anot jo, šis EK pasiūlymas turėtų būti svarstomas spalio 25 dieną Liuksemburge vyksiančioje už energetiką atsakingų Bendrijos ministrų taryboje. Konkretūs sprendimai, pasak D. Kreivio, turėtų būti priimti neeilinėje ministrų taryboje lapkričio viduryje.
Ministras teigė, jog dujų kainų luboms ypač priešinasi Vokietija.
„Vokietija turi tikrai labai daug svorio Europos Sąjungoje, tai matysime, kokio gylio ir stiprumo tas Komisijos pasiūlymas bus“, – teigė D. Kreivys.
D. Kreivys tikino, kad kalbėdama apie pasirengimą diskutuoti dėl viršutinės dujų kainų ribos, U. von der Leyen turėjo galvoje visas į ES patenkančias dujas.
EK pirmininkė praėjusį trečiadienį Strasbūre posėdžiavusiems europarlamentarams pareiškė, jog ES yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl elektros gamybai naudojamų importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekiant sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas. Vis dėlto ji nepatikslino, ar lubos apimtų visą dujų importą – ne tik atkeliaujančias vamzdynais iš Rusijos, bet ir suskystintąsias gamtines dujas (SGD), gabenamas iš viso pasaulio.
„Visoms dujoms, kurios patenka generatoriui, iš kurio pagaminama elektra. Generatorius nesirenka, ar dujos pas jį atėjo iš vamzdžio, ar iš terminalo“, – teigė D. Kreivys.
Anot ministro, beveik visos šalys sutiko, kad turi būti sukurtas naujas dujų kainų indeksas.
„Beveik visos šalys palaikė, kad šiandieninis TTF dujų indeksas (Nyderlandų dujų indeksas – BNS), kuris yra susietas su vamzdžiais tekančiomis dujomis, nieko bendro neturi su dabartiniu dujų tiekimu Europai, kuomet didžioji dalis dujų ateina per terminalus“, – teigė D. Kreivys.
„Labiau rinką atitinkantis naujas indeksas, tampriai susietas tiek su Amerikos, tiek su Azijos rinkomis, būtų žymiai efektyvesnis ir geriau atspindėtų Europos dujų rinkoje susidariusią situaciją“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, tikimasi, kad siūlymą dėl naujo dujų kainų indekso EK taip pat išdėstys kitą savaitę.
D. Kreivys tikino, kad žiemai Lietuva yra pasirengusi bei pakankamai apsirūpinusi dujomis.
„Padedame savo kaimynams, turime saugyklose dujų tiek pažeidžiamiems vartotojams, tiek verslui, todėl Lietuva yra tikrai puikiai pasiruošusi žiemai“, – teigė ministras.
Autorius Giedrius Gaidamavičius
BNS, Verslo naujienų skyrius
