Kauno rajone apsilankęs susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su meru Valerijumi Makūnu ir specialistais tarėsi kaip vaduotis nuo vis didėjančių transporto spūsčių bei didinti eismo saugumą. Daugiausia dėmesio susitikime skirta valstybinės reikšmės keliams. Taip pat diskutuota apie dviračių takų plėtrą ir laivybos vystymą Nemune.
Susitikime taip pat dalyvavo Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius ir Kazys Starkevičius.
Priemiesčiai dūsta spūstyse
V.Makūnas dėkojo ministerijai už atliktus svarbius darbus: Giraitės ir Ramučių viadukus, partnerystę tiesiant dviračių takus ir tvarkant gatves. Taip pat akcentavo problemas, iš kurių bene labiausiai slegia didėjančios transporto spūstys, ypač Domeikavoje, Akademijoje, Ringauduose, Karmėlavoje.
Meras tvirtino, kad Kauno rajono savivaldybės asfaltuotų kelių ilgis (33 proc.) gerokai lenkia šalies vidurkį (19 proc.), tačiau naujų gatvių tinklas sparčiai plečiasi, nes auga gyventojų skaičius, kuriasi naujos įmonės.
„Kauno rajone jau turime beveik 109 tūkst. gyventojų. Daugiausia pas mus kuriasi jauni ir reiklūs žmonės, norintys gerovės čia ir dabar, o infrastruktūros kūrimas atsilieka“, – pastebėjo V. Makūnas.
LAKD parengs studiją
Kauno rajone yra 1742 kilometrai vietinės reikšmės kelių. Net 563 kilometrai svarbių transporto arterijų yra Susisiekimo ministerijos kompetencijoje, todėl savivaldybė neturi teisinio pagrindo jų tvarkyti.
Kauno rajono savivaldybė dar 2018 metais pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti savo žinion. Šiame sąraše yra Ringaudus ir Aleksotą jungianti Šiltnamių gatvė, Domeikavos Bažnyčios gatvė, Zapyškio Vytauto gatvė ir kitos svarbios jungtys, kurių sutvarkymas padidintų automobilių pralaidumą ir didesnį saugumą.
LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius žadėjo paspartinti gatvių perdavimo procedūras. „Norint išspręsti spūsčių problemą, neužtenka tik praplatinti gatvę, pirmiausiai turime žinoti geriausius sprendinius ir tik po to imtis kompleksinių priemonių“, – pabrėžė LAKD vadovas.
Tokią studiją direkcija artimiausiu metu ketina parengti Ringaudų-Akademijos aglomeracijoje. Dabar vien Šakių plentu kasdien pravažiuoja 23 tūkst. automobilių, o įrengti nauji transporto mazgai tik iš dalies pagerino situaciją.
Daug diskutuota dėl Domeikavą ir Kauną jungiančio Vandžiogalos plento rekonstrukcijos. Šis kelias kerta dvi savivaldybes, todėl R. Lipkevičius pasiūlė surengti trišalį LAKD, Kauno miesto ir Kauno rajono atstovų susitikimą ir parengti bendrą projektą.
Ministras pristatė naujienas
M.Skuodis gyrė Kauno rajono iniciatyvas. „Džiaugiuosi jūsų indėliu į kelių infrastruktūrą, kitoms savivaldybėms yra ko pasimokyti“, – kalbėjo ministras. Kaip pavyzdį jis paminėjo rengiamą kelio Kaunas-Prienai rekonstrukcijos projektą, kuriame Kauno rajono dalis kelia mažiausiai problemų.
Ministras apgailestavo, kad nepaisant didinamų lėšų, Lietuvos keliai degraduoja, dėl intensyvėjančio sunkiasvorio transporto eismo, juose daugėja pravažų. Nerimą kelia ir augančios medžiagų bei darbų kainos.
Artimiausiu metu pro Kauną vykstantiems vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe – planuojama remontuoti vidurinį Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tiltą.
M.Skuodis informavo, kad rugsėjį bus pristatytas Lietuvos pėsčiųjų-dviračių takų žemėlapis.
Kitas ministerijos uždavinys – iki 2024 metų sutvarkyti visas pėsčiųjų perėjas. Kalbėta ir apie Ramučių vadavimą nuo sunkiasvorio transporto, nesaugią vietą kelyje A6 Kaunas-Daugpilis, ties Narėpais, kur situaciją galėtų pataisyti pėsčiųjų viadukas.
M.Skuodis apgailestavo, kad kelius projektuojantys specialistai dažnai neįsigilina į vietos problemas, nemato konteksto. Pavyzdys: rekonstruojant Šakių plento atkarpą tarp Ringaudų ir Kačerginės, ties Poderiškių sankryža palikta maždaug 200 metrų duobėta atkarpa. „Tokių nesusipratimų neturėtų būti, manau, kad per porą mėnesių rasime sprendimą“, – žadėjo ministras.
Laivyba Nemune atgimsta
Susisiekimo ministerijos atstovai apžiūrėjo rekonstruotą Kačerginės Šaltinio aikštę, kultūrai pritaikytą žemkasę „Nemuno 7“ ir savivaldybės turistinį katamaraną „Zapyškis“.
Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje V. Makūnas svečiams pristatė parengtą naujos prieplaukos projektą, vyko diskusija apie galimybes plėtoti laivybą Nemune.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pastebėjo, kad verslininkai vis labiau domisi galimybėmis gabenti krovinius baržomis. Sąlygos laivybai Nemune pagerės įrengus bunas, kurios nukreipia vandens tėkmę ir padeda palaikyti upės vagos gylį. Tokios bunos jau įrengtos atkarpoje nuo Kauno iki Raudonės. „ Krovinių gabenimas vandeniu yra du kartus pigesnis, nei vilkikais, todėl svarbu atkurti upių laivyną. Šia kryptimi dirbame ir jau įsigijome didelių gabaritų baržą“, – pasakojo V. Vinokurovas.
V.Makūnas sakė, kad ne mažiau svarbi ir pramoginė laivyba. Meras puoselėja idėją Kačerginėje įrengti mažųjų laivų uostą. „Laivų Nemune sparčiai daugėja, todėl toks uostas tampa būtinybe, o Kačerginė tam labiausiai tinka“, – tvirtino meras.
Edmundo Mališausko tekstas ir nuotraukos
