Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos svarstymas Seime įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos.
Valdantiesiems trečiadienį surengus nenumatytą posėdį, kad būtų baigtas balsavimas dėl interpeliacijos, ketvirtadienį atsakomąjį žingsnį žengė opozicija – ryte susirinkę opozicinių frakcijų seniūnai nutarė posėdžiauti atskirai.
Išklausę Graikijos prezidentės kalbą plenarinėje posėdžių salėje opozicijos atstovai pareiškė, kad su jais nesiskaitoma ir paliko salę.
„Tęsti posėdį tokioje aplinkoje tikrai negalime, organizuojame pasitarimą Kovo 11-sosios salėje, tęsime darbą ten“, – pranešė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Jis teigė, kad nesiskaitymas su opozicijos teisėmis prasidėjo trečiadienį sušaukus nenumatytą posėdį ir pritarus žemės ūkio ministro atsakymams į interpeliaciją.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prieš plenarinį posėdį žurnalistus informavo, kad visi opozicijos atstovai, kurie paprastai popiet pirmininkaudavo Seimo posėdžiams, nuo šių pareigų nušalinti.
„Taip nušalinti opozicijos atstovai, Seimo vicepirmininkai, nuo Seimo plenarinių posėdžių pirmininkavimo visą birželio mėnesį“, – pirmininkavimo grafiką žurnalistams rodė socialdemokratas.
Anot jo, tai padaryta be jokio paaiškinimo.
„Tiesiog atsiuntė ir viskas“, – sakė jis.
„Tai reiškia, kad opozicijos atstovai Seimo posėdžiuose nereikalingi“, – pridūrė J. Sabatauskas.
Tokį valdančiųjų sprendimą jis pavadino demaršu prieš opoziciją.
Plenarinio posėdžio pradžioje konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai kreipėsi į Seimo vadovybę, kad ištaisytų klaidą ir grąžintų opozicijos atstovus pirmininkauti posėdžiams.
Pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma paaiškino, kad taip pasielgta, nes trečiadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo informuota, jog opozicija ketvirtadienį boikotuos Seimo darbą.
„Suprantama, kad boikotuojantys vicepirmininkai pirmininkauti posėdžiui nebūtų galėję“, – teigė jis.
J. Razma pažadėjo ištaisyti „nesusipratimą“, jei opozicijos atstovai vis dėlto nutartų likti dirbti plenarinių posėdžių salėje.
Vėliau komentuodamas žurnalistams opozicijos sprendimą dirbti Kovo 11-osios salėje, G. Landsbergis teigė, kad įpusėjus kadencijai opozicija atranda savo veikimo pobūdį.
Jis pabrėžė, kad nenumatyto posėdžio surengimą numato Seimo statutas, lygiai taip pat – kaip opozicijai paprašyti pertraukos.
„Yra tokios statutinės teisės, niekas nebuvo pažeista (…) Politika yra tam tikri šachmatai, padarydamas ėjimą turi pagalvoti, koks bus atsakomasis ėjimas“, – sakė G. Landsbergis.
Opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Seimas svarstė antradienį. Likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė K. Navicko atsakymams. Protestuodama prieš tai opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje.
Socialdemokratų Seimo frakcija šiandien prisijungė prie kitų opozicinių frakcijų ir išėjo iš posėdžių salės, protestuodami prieš valdančiųjų veiksmus, kuriais šie „nori paauklėti opoziciją“.
Nepasitenkinimas kilo valdantiesiems trečiadienį sušaukus nenumatytą Seimo posėdį. Seimo opoziciją taip pat užgavo valdančiųjų sprendimas nenumatyti opozicijos atstovams galimybės pirmininkauti posėdžiams po to, kai opozicija užsiminė apie protesto akciją.
„Opozicinės frakcijos rinksis Seimo Kovo 11-osios Akto salėje ir dirbs pagal savo darbotvarkę. Norime parodyti valdantiesiems, kad jų manipuliacijos darbotvarke ir kitos intrigos, kuriomis siekiama „pastatyti į vietą“ opoziciją, niekur neveda, tiksliau, veda į Seimo veiklos žlugdymą“, – sako socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Nebe pirmą kartą valdantieji konservatoriai ir liberalai manipuliuoja darbotvarke, kai opozicija inicijuoja svarstymus dėl nepasitikėjimo ministrais arba siūlo balsuoti dėl nevykusių Vyriausybės reformų. Valdantieji griebiasi bjauriausių triukų, kad tik išvengtų klausimų, kurie labiausiai rūpi Lietuvos žmonėms: kainų, atlyginimų, mokesčių. Šį kartą tik išeisime iš salės, bet jeigu šis pasityčiojimas tęsis, svarstytinos ir kitokios protesto formos“, – įspėja G. Paluckas.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius