2021 05 28
Svarbiausias Briuselyje vykusios Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos diskusijų objektas – derybos dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Ministrai derėjosi su Europos Parlamento atstovais dėl 270 milijardų eurų paskirstymo 2023–2027 metams.
Dvi dienas ir naktis trukusios intensyvios tarpinstitucinės derybos paliko neišspręstų kertinių klausimų. Dėl nuomonių išsiskyrimo su Europos Parlamentu nepavyko pasiekti susitarimo dėl kertinių būsimos BŽŪP aspektų, tokių kaip žalioji architektūra, tikslingas ir sąžiningas paramos paskirstymas žemdirbiams, socialinių aspektų integravimo į BŽŪP galimybės. ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija neatsisako siekio tarpinstitucinį susitarimą pasiekti per šį pusmetį. Prie šių derybų ministrai sugrįš jau birželį.
Ieškant bendro sutarimo dėl BŽŪP ateities, buvo diskutuojama ir kitomis žemės ūkiui aktualiomis temomis.
Pristatytas naujų genominių metodų statuso tyrimas
Europos Komisija (EK) ministrams pristatė svarbų tyrimą, kuriame įvardytos pagrindinės genominių metodų problemos ir iššūkiai. Nauji organizmų genomo keitimo metodai gali prisidėti prie tvaresnės maisto sistemos kūrimo, įgyvendinant Europos žaliojo kurso ir „Nuo ūkio iki stalo“ bei „Biologinės įvairovės“ strategijų tikslus. Lietuva pritaria EK siekiui peržiūrėti plačiausiai naudojamų metodų teisinį reglamentavimą ir palaiko mokslinėmis išvadomis pagrįstą sprendimų priėmimo procesą.
Mokslo pažanga reikia naudotis, tačiau, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, turi būti tinkamai įvertintos ir galimos rizikos.
„Sritis jautri, todėl būtina plataus masto diskusija. Į ją reiktų įtraukti mokslininkus, ūkininkus, gamintojus bei plačiąją visuomenę. Visuomenė turi būti tinkamai informuota apie šią technologiją, esminius skirtumus nuo genetiškai modifikuotų organizmų, galimas rizikas ir teikiamą naudą“, – teigia ministras.
Tarybos dėmesys – ekologiniam ūkininkavimui
Tarybos metu aptartos ir ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybės. Savo viziją šiuo klausimu pristatė EK, pateikdama ES ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą. Pasak ministro, ekologinės žemės ūkio gamybos plėtra svarbi ir Lietuvoje.
„Nors susiduriame su ribotais finansiniais ištekliais, aktyviai prisidedame, kad mūsų piliečius, ypač mažuosius, pasiektų sveikas ir saugus maistas. Jau kelerius metus įgyvendiname ekologiško maisto darželiams programą, kuri remiama nacionalinio biudžeto lėšomis. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje ekologinis žemės ūkio sektorius auga. Tačiau ekologiško maisto vartojimas auga ne taip sparčiai, kaip norėtume. Skatinsime ūkininkų kooperaciją ne tik perdirbant pačių užaugintą produkciją, bet ir dalyvavimą imantis lyderystės trumpose maisto tiekimo grandinėse“, – teigė ministras.
