Mažinti socialinę atskirtį, didinti įsidarbinimo galimybes, skatinti verslumą ir savanorystę – tai uždaviniai, kuriuos sprendžia 39 Lietuvos miestuose susibūrusios vietos veiklos grupės (VVG). Pasibaigus vienam svarbiausių – sutarčių sudarymo – etapui, Vidaus reikalų ministerija (VRM) inicijavo VVG ir susijusių institucijų atstovų gerųjų praktikų pasidalijimo nuotolinį renginį.
Šiandien vykusios nuotolinės konferencijos metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sveikino projektų iniciatorius, o miesto VVG atstovai dalinosi sėkmės istorijomis – geraisiais vietos plėtros strategijų įgyvendinimo ir administravimo pavyzdžiais.
„Aktyvios Vietos veiklos grupės – tai kiekvieno didesnio ar mažesnio Lietuvos miesto neįkainojamas turtas. Jūsų nuoširdi iniciatyva, nuolatinė energija ir lyderystė sutelkti žmones prasmingoms veikloms, padeda gyvenamosioms šalies vietovėms kurti saugią socialinę gerovę, pilietiškumu, pasitikėjimu ir pagalba grįstą bendruomenių gyvenimą. Mus vienija bendras tikslas – efektyviai ir bendromis pastangomis siekti, kad bet kurioje savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustųsi reikalingi ir būtų patenkinti savo bendruomene“, – sakė vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.
Renginyje pristatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonių, skirtų bendruomenių inicijuotai vietos plėtrai skatinti, įgyvendinimo apžvalga.
Parengusios vietos plėtros strategijas ir gavusios pagal VRM administruojamas 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemones skirtą finansavimą, VVG inicijavo šimtus gyvenamosios vietovės problemas sprendžiančių projektų – baigtų projektų skaičius šiuo metu artėja prie 200, dar bemaž 500 projektų yra įgyvendinimo stadijoje.
Renginyje dalyvavę Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros atstovai džiaugėsi efektyviu bendradarbiavimu, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių įgyvendinimu bei ragino ir toliau išlaikyti pasiektą lėšų investavimo spartą – iki šiol vietos plėtros strategijas įgyvendinantiems projektams yra išmokėta daugiau nei 11,4 mln. eurų, t.y. daugiau nei 54 proc. lėšų.
Projektai apima ne tik platų spektrą veiklų, skirtų bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumui ir verslumui didinti, bet ir veiklas, skirtas mažinti gyventojų socialinę atskirtį. Projektai apima, pavyzdžiui, priešpensinio amžiaus ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo ir verslumo iniciatyvų skatinimą, pradedamo verslo plėtojimui reikalingų gebėjimų stiprinimą, paslaugų paketo pradedantiems verslą asmenims sukūrimą, bendrųjų socialinių ir kitų reikalingų paslaugų teikimą, savanorystės skatinimą, informacijos apie įvairiose organizacijose prieinamas paslaugas sklaidą ir tarpininkavimą šias paslaugas gaunant.
„Noriu pasidžiaugti, kad projektų naudą pajuto jau virš 18 tūkst. žmonių, nors dauguma projektų dar neužbaigti. Dėka Jūsų kasdienio rūpesčio ir atsakingo darbo bendruomenių nariams suteikiama reikalinga pagalba, atliepiami jų poreikiai. Tikiu, šiandien išgirsta kolegų patirtis padės sklandžiau pasiruošti ateinančiai finansiniai perspektyvai, kad socialinės paslaugos būtų vykdomos lanksčiau, didesne apimti, o nevyriausybinės organizacijos gautų ne tik materialinę, bet ir metodinę paramą“, – teigė vidaus reikalų viceministras.
Miesto VVG – tai viešasis juridinis asmuo, kurio nariais yra toje teritorijoje veiklą vykdantys trijų šalių partneriai – bendruomeninės ir (ar) kitos nevyriausybinės organizacijos, asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės, savivaldybės tarybos arba kelių savivaldybių tarybų atstovai. Pažymėtina, kad kolegialaus VVG valdymo organo sprendimus lemia partneriai, kurie nėra viešosios valdžios atstovai, todėl bendruomenės, o ne vietos valdžia, gali spręsti, kokius projektus įgyvendinti.
