Lapkričio 5 d. popietę Garliavos sporto ir kultūros centre vyko unikalus susitikimas su 1941 m. tremtine Irena Saulute Valaityte-Špakauskiene. Pagal jos pasakojimus sukurtas kino filmas „Tarp pilkų debesų“. Pilnutėlė salė susirinko Kauno rajono mokinių paklausyti Irenos Saulutės ir istorijos mokytojo eksperto Vidmanto Vitkausko pokalbio.
Prieš metus kino teatruose pasirodęs režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmas statytas pagal Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys knygą, kurią ji parašė susitikusi ir bendravusi su tremtine Irena Saulute Valaityte-Špakauskiene. Moteris yra viena pagrindinės herojės Linos prototipų. Romanas pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą, išgarsėjo visame pasaulyje. Dvidešimt Amerikos valstijų šią knygą įtraukė į mokyklų rekomenduojamos literatūros sąrašus. Romanas išverstas į 26 pasaulio kalbas, išleistas 43 šalyse.
Irenai Saulutei buvo 13 m., kai į Valaičių šeimos namus pasibeldė sovietų kareiviai ir neleidę susirinkti reikalingiausių tremčiai daiktų, sugrūdo į gyvulinius vagonus ir išvežė į nežinomybę. Šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių buvo ištremti ir išblaškyti po Rusijos Sibiro, Šiaurės Kazachstano platybes.
„Nežinojome, kad mus tremia. Tėvai buvo įsitikinę, jog mus veda šaudyti. Pasiekus stotį, per vieną akimirką buvo atskirti tėčiai, net nesuvokiant, kas čia vyksta, neatsisveikinus. Ašaros, klyksmas ir visiškas nesuvokimas“, – prisiminimais dalijosi Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė.
Moteris prisimena, kad labiausiai ji norėjo dar kartą pamatyti tėvelį ir visąlaik tikėjo, kad jis dar gyvas.
„Man pavyko Naujojoje Vilnioje pabėgti ir rasti tėvelio vagoną, tai iš trijų tėvelio ištartų sakinių vienas buvo skirtas mano broliui: „Pasakyk Romui, kad nuo šios minutės vietoj manęs jis turi rūpintis mamyte ir tavim“, – pasakojo Irena Saulutė.
Prieš 77 metus lapkričio 5 d. Irenos Saulutės tėvas, Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Valaitis buvo sušaudytas Rusijos kalėjime.
Vyresniojo brolio rūpestis moteriai padėjo išgyventi ilgus mėnesius gabenimo į nežinią, tremtį Altajaus krašte, o vėliau perkėlimą į amžinojo įšalo žemę negyvenamoje Laptevo jūros saloje.
„Mano broliukas lindo ten, kur daugiau ledo, kur baisiau ir šalčiau, kad nors šimtą gramų duonelės daugiau uždirbti. Mūsų vyresnieji broliai ir sesės atliko tėvų ir mamų vaidmenis – žūdami, mirdami, paskutiniu šilumos ir duonos trupinėliu besidalydami“, – kalbėjo tremtinė.
Dabar Irenai Saulutei – 91-eri. Moteris jau 26 metus dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje. Ji organizuoja veiklas tema „Tremtinių buitis prie Laptevų jūros“, tremties vagone pasakoja apie Lietuvos istoriją, partizanus, trėmimus į Sibirą. Taip pat moteris veda ekskursijas apie tremtį lankytojams iš Lietuvos, JAV, Ispanijos, Vokietijos, Japonijos, Švedijos, Rusijos ir kitų pasaulio šalių.
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, Irena Saulutė valstybei ir jos žmonėms linkėjo daugiau džiaugsmo ir optimizmo:
„Linkiu kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką džiaugtis už Lietuvą ir nezyzti, nedejuoti ir suvokti, kad mes dabar aukso amžiuje gyvename. Pilna tų bėdų, visais laikais jų buvo, bet sekasi Lietuvai tai tūkstančius kartų daugiau, nei nesiseka. Prabūnam, iškenčiam, atsikovojam. Pamažėjom, susitraukėm, bet mylim, ir tikiu, kad dar gyvuos ir klestės mūsų valstybė. Tik nebūkime tokie pesimistai. Pasilakstykim, pasižiūrėkim į pasaulį, grįžkim ir mylėkim toliau vienas kitą ir Lietuvą.“
Kauno rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius dėkojo Irenai Saulutei už pasidalytą patirtį, išgyvenimus ir įkvėpimą: „Džiaugiamės šia pilietiškumo, patriotiškumo ir istorijos pamoka. Jūs – geriausias gyvas įrodymas, kad nesvarbu, kokie mes būtume – stiprūs fiziškai ar nedideli, kaip jūs, bet turintys didžią dvasią, galime viską įveikti. Jūs esate stiprybės, kantrybės, patriotizmo ir optimizmo pavyzdys.“
S. Špakauskienė 2002 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2012 m. gegužės mėn. jai buvo įteiktas Sachos Respublikos (Jakutijos) prezidento Jegoro Borisovo padėkos raštas už ilgametį bendradarbiavimą su jakutais. 2018 m. vasario 7 d. Švedijoje I. S. Špakauskienei įteikta Šiaurės ir Baltijos šalių mokslinių tyrimų ir plėtros centro (NCK) įsteigta pedagoginė premija už ilgametį edukacinį darbą muziejuje.
