Namibija – buvusi Vokietijos kolonija. Šioje valstybėje vietovės ir gatvių pavadinimai daug kur iki šiol yra vokiškos kilmės, o tėvai neretai vaikams duoda vokiškus vardus. Šioje valstybėje vis dar egzistuoja ir nedidelė vokiečių bendruomenė.
Tiesa, Namibijos politikas teigia norintis užtikrinti žmones, kad jis neplanuoja užkariauti pasaulio. Ir prašo, kad žmonės jį vadintų tiesiog Adolfu Uunona – praleidžiant vardo dalį „Hitleris“.
„Mano tėvas mane pavadino pagal tą žmogų. Jis tikriausiai nesuprato, ko siekė Adolfas Hitleris. Kol buvau vaikas, man mano vardas atrodė visiškai normalus. Tik tapęs paaugliu supratau, kad šis žmogus norėjo užkariauti pasaulį“, – Vokietijos bulvariniam laikraščiui „Bild“ sakė A.Uunona.
Rinkimų sąrašuose jo vardas buvo įrašytas kaip Adolfas H. Uunona. Šis politikas rinkimuose dalyvavo su valdančiąja SWAPO partija, kuri valdo Namibiją nuo tada, kai ši valstybė 1990 m. atsiskyrė nuo Pietų Afrikos Respublikos.
A.Uunona taip pat teigė, kad jo žmona jį vadina tiesiog Adolfu ir kad jam dabar jau per vėlu oficialiai pasikeisti vardą.
„Nors aš turiu tokį vardą, tai nereiškia, kad aš noriu užkariauti Ošaną“, – sakė politikas, turėdamas omenyje regioną, kurio rinkimus laimėjo. „Tai taip pat nereiškia, kad aš sieksiu dominuoti pasaulyje“, – pridūrė jis.
A.Uunona politikoje nėra naujokas. Jis regiono tarybos nariu yra keliolika metų. 2019 m. jis gyrė vietinę statybos bendrovę už tai, kad ši investavo 1 mln. dolerių į darbuotojų siuntimą į Vokietiją.
Už A.Uunoną balsavo 1196 rinkėjai, už jo oponentą – 213 rinkėjų.
Už SWAPO partiją, kuri 1994-2019 m. Namibijos parlamente turėjo absoliučią daugumą, balsavo 57 proc. rinkėjų šalyje. Tai gerokai mažiau negu 83 proc. rinkėjų, kurie už šios partijos kandidatus balsavo 2015 m. savivaldos rinkimuose.
Namibija nuo 1884 m. buvo Vokietijos kolonija. Po I-ojo pasaulinio karo teritorijos administravimą Tautų lyga patikėjo Pietų Afrikai.
1904-1908 m. vokiečių kolonistai beveik visiškai išnaikino Herero ir Nama etninių grupių žmones Namibijos teritorijoje, kuri tuomet vadinosi Vokietijos Pietvakarinė Afrika.
Dabar kai kurie istorikai šias žudynes vadina „pirmuoju XX a. genocidu“. Buvo išžudyta apie 75 tūkst. šių etninių grupių atstovų. Žudynės prasidėjo po to, kai Herero ir Nama etninių grupių žmonės sukilo prieš vokiečių kolonistus ir pabandė jiems pasipriešinti jėga.
Ilgą laiką šios žudynės buvo pamirštos, bet neseniai Vokietija pripažino savo kaltę. Anksčiau šiemet Vokietija pasiūlė Namibijai piniginę kompensaciją už prieš daugiau negu 100 metų įvykdytas dešimčių tūkstančių vietinių gyventojų žudynes. Tačiau Namibija Vokietijos pasiūlymą atmetė.
Šaltinių teigimu, Vokietija Namibijai pasiūlė 10 mln. eurų, bet Namibijos prezidentas Hage Geingobas pasiūlymą atmetė, teigdamas, kad jis yra „nepriimtinas“ ir turi būti „peržiūrėtas“.
Derybos tarp Vokietijos ir Namibijos dėl kompensacijos dydžio vyksta jau kurį laiką. Specialusis vokiečių pasiuntinys šioms deryboms Ruprechtas Plenzas teigė, kad derybos tęsiasi ir kad jis tiki, jog sprendimas bus rastas.
„Vokietija pripažįsta savo moralinę ir politinę atsakomybę“, – sakė jis.
Beje, nors Lietuvoje Adolfų Hitlerių, kiek žinoma, nėra, 1941-1942 m., remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vardų sąvado duomenimis, būtent vardo Adolfas populiarumas buvo gerokai išaugęs. Tikėtina, kad neatsitiktinai.
Parengta pagal „Newsweek“
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-86013/straipsnis/Buna-ir-taip-Namibijoje-rinkimuose-triumfavo-politikas-vardu-Adolfas-Hitleris?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29
