2019 m. rugpjūčio 29 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pagrįstai ir teisėtai nurodė gyventojui sumokėti per 26,5 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), taip pat susijusias sumas, neskundžiama nutartimi konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). Mokestinis ginčas kilo dėl Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (toliau – Deklaracijoje) nurodytos 265 tūkst. eurų (914 tūkst. litų) grynųjų pinigų sumos vertinimo. Gyventojas siekė įrodyti, jog šią ne banke laikytą sumą jis realiai turėjo ir šias lėšas naudojo turtui įsigyti bei paskolai suteikti. VMI surinkti įrodymai tai paneigė ir atskleidė kitų aplinkybių.
VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad 2014 m. gyventojo patirtos išlaidos gautas pajamas viršijo apie 176 tūkst. eurų ir šias iš neaiškių šaltinių gautas pajamas apmokestino, taip pat apskaičiavo delspinigius ir skyrė baudą. Gyventojas ginčydamas šį sprendimą bandė įtikinti, kad šias lėšas jis turėjo, nes 2002 m. esą pardavė akcijas ir gautą sumą deklaravo. Tačiau VMI teigė, kad prieš gerą dešimtmetį deklaruotos turto pardavimo pajamos net nebuvo gautos, akcijos buvo įsigytos formaliai, iš anksto suplanavus įteisinti realiai nesančias pajamas.
Patikrinimo metu nustatyta, kad už bankrutuojančios įmonės (neveikiančio fabriko) akcijas gyventojas gavo 24 kartus didesnę sumą, nei mokėjo; akcijos buvo perleistos kitą dieną jas nupirkus; sandoris įvyko dieną prieš, kai nustojo galioti lengvata dėl iš vertybinių popierių pardavimo gautų pajamų neapmokestinimo. Už akcijas esą atsikaityta grynais, vėliau jie laikyti Estijoje, privalaus asmens seife. Teigta, jog akcijos buvo parduotos Baltarusijos piliečiams, tačiau šios šalies mokesčių administratorius nurodė, kad lietuvio tariami pirkėjai nepažįsta, sutarčių su juo nepasirašė ir pinigų neperdavė. Jokių dokumentų apie realius piniginius atsiskaitymus gyventojas VMI nepateikė.
„VMI konstatavo, kad asmuo šiomis nebūtomis pajamomis negalėjo grįsti vėlesniais metais patirtų išlaidų. Taip pat nustatyta, kad, kol grynieji esą buvo saugomi Estijoje, jis skolinosi ženklias pinigų sumas iš kitų asmenų ir kredito įstaigų, mokėjo palūkanas. LVAT nuomone, ši ir kitos aplinkybės patvirtina VMI išvadą, kad tuo metu jis nedisponavo tomis lėšomis, kurias buvo deklaravęs Deklaracijoje. Teismas taip pat pritarė VMI vertinimui, kad 2014 m. gyventojas išlaidoms naudojo pajamas, kurios nėra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, nuo kurių VMI ir apskaičiavo į biudžetą mokėtinus mokesčius“, – sakė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
LVAT nutartyje pažymėta, kad Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys tik patvirtina aplinkybę, jog asmuo tuo metu turėjo atitinkamą turtą (lėšas), tačiau tai savaime neįrodo, kad po 2003 m. gruodžio 31 d. įsigytas turtas buvo įsigytas už šias lėšas. Asmuo turi įrodyti, kad įsigydamas vėlesnį turtą tebeturėjo pakankamai lėšų, kurios buvo deklaruotos Deklaracijoje, ir kad šį turtą įsigijo būtent už šias lėšas. Mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad turtą asmuo įsigijo už kitas lėšas ir kad deklaruotų Deklaracijoje lėšų tam nebeturėjo.
VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat el. priemonėmis: pasinaudojus programėle „Pranešk“ (https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles) arba užpildžius anketą VMI internetinėje svetainėje.
